Lietuva 1920 m. neteko Vilniaus dėl sovietų Rusijos, pranešė valstybinis transliuotojas.
„Viena ranka pasirašai taikos sutartį, o kita diriguoji perversmą, Vilnių pripažįsti Lietuvai, bet neprieštarauji, kad jį pasiimtų ir Lenkija. Žinai, kad lietuviams Vilniaus klausimas yra svarbus, tuomet tai išnaudoji tiek, kiek gali. Tokia buvo bolševikų politika 1920-aisiais“, - skelbiama šviečiamojoje publikacijoje „Sovietų intrigos dėl Vilniaus 1920-aisiais: kaip Lietuva neteko sostinės?“.
Straipsnyje atskleidžiama, kad jei Lietuva būtų sudarius bendrą valstybę su Lenkija, Vilnius nebūtų atimtas. Nurodoma, kad „Juzefas Pilsudskis pasikalbėjo su generolu Lucijumi Želigowskiu, kad šis sumanytų sukelti maištą ir su savo kariais nužygiuotų į Vilnių“.
„Užėmus sostinę bus galima paspausti lietuvius, kad šie rimtai galvotų apie bendrą valstybę. J. Pilsudskis manė, kad lietuviai negalės be Vilniaus, todėl bus priversti priimti jo pasiūlymą. Tačiau jis klydo. Lietuviai liko be Vilniaus, bet į sąjungą su Lenkija nėjo ir jautė nuoskaudą, kad buvo atimta sostinė“, - primena to meto įvykius valstybinis tansliuotojas, cituodamas istorijos specialistus.
Blogiausia, kad „tarp lietuvių ir lenkų buvo dar ir trečias žaidėjas – bolševikinė Rusija.
„Ji manipuliavo taip, kad būtų užkonservuotas konfliktas tarp lietuvių ir lenkų. Jai buvo naudinga, kad abi šios šalys nesusitartų, o ji atėjus laikui tuo pasinaudotų. Beje, taip ir nutiko lemtingaisiais 1939–1940-aisiais“, - skelbia valstybinis transliuotojas.