Ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus. Tačiau tikėtina, kad Lietuva taip ir nepareikš oficialaus tikslo įsivesti eurą, o dar vienos galimybės gali tekti laukti ir iki kito dešimtmečio.
Lietuvos ir Latvijos pažanga bus matuojama kitų metų kovo mėnesį, kai jau bus žinomi visi reikiami makroekonominiai duomenys. Bankas "Swedbank" prognozuoja, kad tuo metu abiejų Baltijos valstybių vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 procento.
Tačiau, pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva pastaruoju metu priėmė kelis tam nepalankius sprendimus - stipriai padidinta dujų kaina gyventojams, didėja šildymo ir viešojo transporto kainos kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Visi šie sprendimai turės apčiuopiamos įtakos infliacijai ir gali ją padidinti iki pusės procentinio punkto.
Lietuva, kitaip nei Latvija, dar nepareiškė noro įstoti į euro zoną - Latvija oficialiai įvardino 2014-uosius, o Lietuvos vyriausybė dar turi nurodyti tikslią datą.
Banko ataskaitoje teigiama, kad abi šalys gali atidėti prisijungimo datą, nes turi saugotis besitęsiančios bloko skolų krizės, kol euro zona kovoje su šiomis problemomis nepadariusi pakankamos pažangos.
“Žinių radijo” | Ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]