Lietuva grįžta į Šaltojo karo laikus

NATO: situacija keičiasi

Birželio 13 d. The New York Times korespondentas Rygoje ir Vilniuje Erikas Šmitas (Eric Schmitt) pranešė, kad JAV į Rytų Europą atgabena sunkiąją artileriją. Pasak žurnalisto, Pentagonas tankus, kitą sunkiąją artileriją ir 5000 JAV karių laikys Baltijos ir kitose Rytų Europos šalyse. Maždaug tiek karių JAV siuntė į Kuveitą 1990-aisiais. 

Žurnalistas rėmėsi šaltiniais NATO.

Rusija sunerimusi, kad toks atvejis būtų pirmasis nuo Šaltojo karo (1947–1991) pabaigos.

Nuo Baltijos šalių priėmimo į NATO 2004 m. JAV kariai vengė nuolatinio buvimo ir karinės technikos vežimo į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, tačiau dėl Ukrainos ir Krymo įvykių situacija keičiasi. 

NATO atsargos admirolas Džeimsas Dž. Stavridis pareiškė, kad tai labai reikšmingas politikos pasikeitimas. 

Lietuvos vadovai: viskas gerai

„Mes manome, kad bent jau dalis „Abrams“ tankų ir „Bradleys“ kovinių bus Lietuvoje ir mes ruošiame savo karinę infrastruktūrą tam, kad ji būtų tinkama dislokavimui. Ji jau beveik parengta. Deramės su JAV sąjungininkais, kad būtų naudinga ilgam laikui dislokuoti čia karinę įrangą tam, kad būtų padidintas mūsų saugumas bei būtų aprūpinti čia tarnaujantys kariai. Tai mūsų saugumui turės labai teigiamą efektą“, – naujienų agentūrai „Reuters“ kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Premjeras Algirdas Butkevičius taip pačiai naujienų agentūrai sakė, kad grėsmė Baltijos regionui išaugo, todėl tokius veiksmus vertina pozityviai.

„Jau yra kuris laikas diskutuojama, nes Jungtinių Valstijų Kongresas patvirtino milijardo dolerių paramos programą Rytų ir Vidurio Europos šalims. Tam tikra labai konkreti suma skirta ir Lietuvai – tai, kas šiuo metu yra – rotacinė kuopa, dislokuota Lietuvoje nuolatinėms pratyboms, – papildomai bus dislokuota tam tikra antrinė technika ir įranga, ir ginkluotė. Kas konkrečiai, kadangi šaltinis yra laikraštis, aš tikrai nekomentuosiu, kai oficialūs šaltiniai bus, tada bus galima konkrečiai komentuoti, bet tai yra tos programos – saugumo stiprinimo Europoje – kontekste realizuojami konkretūs planai. Ginkluotė, kuri bus dislokuota, be abejo, yra skirta didesniam skaičiui karių, jeigu reiktų priimti ir sustiprinti tuos pajėgumus, tai tos ginkluotės ne tik eksploatavimui, bet ir priežiūrai reikia pajėgumų, bet tai jau yra tie dalykai, kurie bus atskleisti, kai gynybos pajėgumų planuotojai – konkrečiai kariniai štabai detaliau atskleis informaciją. Operuoti labai konkrečiais skaičiais nenorėčiau, bet tai (...) iš esmės pakeis situaciją palyginti su ta, kuri yra“, – LRT Radijui birželio 14 d. sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Pasak L. Linkevičiaus, tai nėra agresijos prieš Rusiją ar kitas šalis demonstravimas, tai „grynai saugumo stiprinimo elementai“. „Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms, tiesą sakant, ir visam pasauliui“, – pabrėžė ministras.

Latvija: pratybos įsisiūbuoja

Turbūt bene labiausiai stebina tai, kad Latvijoje lyg niekur prasideda tarptautinių pratybų „Saber Strike 2015“ antrasis etapas – bataliono lygmens lauko taktinės pratybos. Šiame pratybų etape bus vertinamas bendrai Estijos, Latvijos ir Lietuvos suformuoto Baltijos bataliono (BALTBAT) pasirengimas 2016 m. budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF).

Latvijoje, Adažių poligone birželio 8–19 d. vykstančiose tarptautinėse pratybose „Saber strike“ (liet. „Kardo kirtis“) iš viso dalyvauja apie 1500 karių iš septinių NATO ir partnerių šalių. Be taktinių užduočių planavimo ir vykdymo treniruočių, šiose pratybose kariai taip pat tobulina sąveiką ir veiksmų suderinamumą su kitų šalių kariais, keičiasi turima patirtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pasakyta (137 straipsnyje): Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.