Sirijos krizė ir E. Snowdeno revoliucija, VSD informacijos nutekinimo byla ir L. Graužinienės iškėlimas – apie tai, kas drebino pasaulį ir Lietuvą 2013 m., galėsite perskaityti tuoj pat ekspertai.eu metų įvykių apžvalgoje...
Sirija per stebuklą išvengė JAV karinio smūgio, galėjusio sukelti rimtą regioninę, o galbūt ir pasaulinę krizę. Rusijos ir Amerikos priešprieša šiuo atveju pasiekė tokį lygį, kad vienu metu pasirodė, jog šaltojo karo laikai grįžo. Tačiau paskutiniu momentu Maskva ir Vašingtonas susitarė. Nuotr. EPA-ELTA |
Lietuva
Pirmoje vietoje – mažos Lietuvos pirmininkavimas didelės Europos Sąjungos Tarybai. Vilniečiams dėl jo gal ir atsirado papildomų nepatogumų, bet šaliai tai buvo itin svarbus įvykis – ir rimtas iššūkis. Dabar jau galima pasakyti, kad Lietuva su juo susidorojo. Žinoma, būtų labai gerai, jeigu Ukraina pasirašytų tą nelemtą Asociacijos sutartį, – tuomet mus tikrai įrašytų į pasaulio istorijos vadovėlį. Tačiau ir taip viskas susiklostė gana gerai. Kaip teisingai pabrėžė europarlamentaras: „Lietuva padarė viską, kas įmanoma. Ir net nepasirašius tos sutarties Lietuva lieka žaidimo nugalėtoja ir gali pasitraukti aukštai pakėlusi galvą. Kita šalis, kuri perims paketą, turės dirbti daug mažiau, negu dirbo Lietuva. Iniciatyvą turės prisiimti ir Briuselis. Lietuva padarė viską: informavo, švietė, analizavo, intrigavo, tarpininkavo. Trūko paskutinio dalyko tik – ES lankstumo ir Ukrainos ryžto.“
Antroje vietoje – VSD informacijos nutekinimo byla, daranti gėdą valstybei, kuri sugebėjo išlaikyti europinį testą, bet jau dvidešimt metų nesugeba kokybiškai demokratizuotis. Norisi paklausti, ar nenusibodo daliai Lietuvos valdžios ir „nepriklausomos“ teisėsaugos kvailinti savo piliečių, laikyti juos bukais runkeliais. Kur tas žadėtas Rusijos informacinis karas (išskyrus O. Gazmanovą su dešimties metų senumo daina apie SSRS), kur kaltinimai įtariamiesiems? Žinoma, niekas nenustebs, jeigu tyrimas tęsis, kol D. Grybauskaitė laimės prezidento rinkimus, nes tokios Lietuvos realijos. Tačiau norisi, kad valdžia pagaliau pradėtų gerbti eilinį žmogų ir nebijotų referendumų, kad triumfuotų tiesa ir tautos balsas, o ne kažkieno „teisingumas“ ir siauri konjunktūriniai interesai. Gal 2014 m. su tuo bus geriau.
Trečioje vietoje – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, ne už kažkokius ypatingus nuopelnus Lietuvai, bet už tai, kad jai atėjus į šį postą politinis gyvenimas Lietuvoje pasidarė gerokai linksmesnis. Dabar jau prezidentė turbūt nemiega taip ramiai, kaip anksčiau, nes su ja elgiamasi taip, kaip ji priprato elgtis su kitais, – be ceremonijų, ir nesvarbu, ar teisingai. Ne pyragai ir premjerui, kuris priverstas komentuoti nerealias parlamento vadovės iniciatyvas. Na, o opozicija net žodžio negauna, jeigu pavojuje Viktoras. Šiame kontekste manytina, kad 2014 metais bus dar linksmiau, o jeigu ponia Loreta su ponia Dalia dar ir prezidento rinkimuose netyčia susigrumtų, pirkite popkorną.
Užsienis
Pirmoje vietoje – Sirija, kuri tik per stebuklą išvengė JAV karinio smūgio, galėjusio sukelti rimtą regioninę, o galbūt ir pasaulinę krizę. Rusijos ir Amerikos priešprieša šiuo atveju pasiekė tokį lygį, kad vienu metu pasirodė, jog šaltojo karo laikai grįžo. Tačiau paskutiniu momentu Maskva ir Vašingtonas susitarė. Daug kas mano, kad herojus yra V. Putinas, bet lemiamas greičiau tapo B. Obamos vaidmuo. Jo stovykla apžaidė karo geidžiančius konkurentus šalies viduje ir pasuko Amerikos strategiją kita linkme. Dabar mes stebime Vašingtono „išėjimą“ iš Artimųjų ir Vidurio Rytų, išsprendžiant Sirijos ir Irano problemas bei atsikratant Saudo Arabijos ir Izraelio, kurie dėl to labai nerimauja (pirma bijo Teherano įtakos plėtros, antras – likti vienas prieš arabus). Nauju pagrindiniu JAV priešininku turėtų tapti Kinija, kurios pašonėje siautėja Šiaurės Korėja ir kuri vis labiau įsivelia į konfliktą su Japonija. Kitais metais Amerika gali bandyti gaudyti savo žuvį šiame drumstame vandenyje, nes laikas stabdyti Pekino stiprėjimą.
Asmenybių vaidmuo istorijoje visada buvo svarbus. Antroje vietoje – pretendentas į „Time“ metų žmogaus titulą E. Snowdenas. Šitas amerikietis išdrįso tapti „Valstybės priešu Nr. 1“ ir rimtai apkartinti gyvenimą JAV nacionalinio saugumo agentūros šnipinėjimo mašinai. Gana tiksliai šiuo atveju pasisakė Rusijos, kurioje revoliucionierius gavo prieglobstį, prezidentas V. Putinas: „Jo dėka daug kas pasisuko milijonų žmonių galvose, taip pat didelių politinių veikėjų galvose.“ Šnipinėjama pasaulyje buvo visada, ir pastaruoju metu įvairių šalių piliečiai įtardavo, kad „Didysis brolis“ juos stebi (žinoma, dėl jų pačių saugumo, nes visur teroristai – kas žino, gal Vokietijos kanclerė irgi kaip nors su jais susijusi). E. Snowdenas garsiai pasakė tai, apie ką visi bijojo pagalvoti, kuo dėl šventos ramybės nenorėjo tikėti. Dabar aišku, kad pasislėpti neįmanoma, ir tai yra nauja realybė, kurioje mums visiems teks gyventi. Jeigu jums yra ką slėpti, šifruokitės! O laimėjo „Time“ metų žmogaus titulą pelnęs popiežius Pranciškus.
Trečioje vietoje – kova dėl Ukrainos. Vis dėlto teisus buvo senelis Brzezinskis, sakydamas, kad be Kijevo Maskvos imperinės ambicijos nieko vertos. 2013 m. V. Putinas aiškiai deklaravo, kad Rusija toliau kurs Eurazijos sąjungą ir kovos su „chaoso tamsa“ (artėjančia iš Vakarų). Matyt, be Ukrainos laimėti nepavyks – kitaip Kremlius nemažintų jai dujų kainos iki nepadorios ribos ir nemokėtų 15 mlrd. dolerių. O Europa beveik patikėjo, kad už dyką gaus ukrainietišką rinką. Kai negavo, supyko ant viso pasaulio (pirmiausia ant V. Janukovičiaus ir Rusijos), nors turėtų kaltinti tik save. Kaip sakoma, kas moka, tas ir užsako muziką. Tačiau prisiminus Ukrainos ir jos santykių su Maskva istoriją sunku atsikratyti jausmo, kad tai dar ne pabaiga...
Gerų švenčių ir likite su ekspertai.eu 2014 m. – bus įdomu!
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]