Ukrainoje netvarka, kuri dar vadinasi tautos kova už naują valdžią ir šviesų rytojų, o Lietuvoje Algirdas Butkevičius nusprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Tuo metu Mėnulio link skrenda pirmas Kinijos mėnuleigis.
Apie tai, ir ne tik, – ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje.
Lietuva
Pagaliau sulaukėme. A. Butkevičius nusprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose. Iš esmės protingai padarė, nes trūksta jam charizmos ir ryžtingumo varžytis su D. Grybauskaite. Galiausiai prarasti įvaizdžio prasme galėtų daugiau nei laimėti. Z. Balčyčio kandidatūra iš serijos „kažką juk reikia pasiūlyti“, net V. Blinkevičiūtė atrodytų solidžiau. Dabar situacija paprasta. Dabartinė prezidentė savo dalyvavimo prezidento rinkimuose dar nepatvirtino, bet rimtų varžovų jau nebeturi. A. Paulauskas, žinoma, bando vaizduoti aktyvų kovotoją už tiesą, bet kol kas nelabai sekasi. Įdomi kampanija būtų su R. Paksu, dar įdomesnė – su L. Graužiniene, bet šioje vietoje neaiškumas. Tačiau dar yra laiko netikėtumams – staigiems sprendimams ir baisiam kompromatui, kurie akimirksniu apverstų viską aukštyn kojomis (vat ims D. Grybauskaitė ir nuspręs važiuoti į Europą ar JTO). Vietos intrigai dar yra.
Antroje vietoje – neprarandanti aktualumo energetikos tema, kuri šią savaitę žibėjo įvairiomis spalvomis. Pirmiausia A. Butkevičius stiliumi „pats kvailys“ atkirto konservatoriams, pareikšdamas, kad per metus šiame sektoriuje nuveikta gerokai daugiau nei per keletą metų Andriaus Kubiliaus ministrų kabinete. Toliau buvo ministro pirmininko pažadai suderėti su „Gazprom“ mažesnę dujų kainą. Tuo pat metu jis atmetė verslininkų nuogąstavimus, kad Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas taps tik alternatyviu kanalu dujoms gauti, tačiau nesumažins jų kainų. Pasirodo, dėl dujų tiekimo ir kainų deramasi ne tik su „Gazprom“, bet ir su tiekėjais iš Azijos. Na, o vainikavo energetinę savaitę A. Butkevičiaus nuomonė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimas piginti dujas mažiau, nei tai nustatė „Lietuvos dujos“, nėra suprantamas, tuo labiau kad dujininkai, kaip paaiškėjo, yra numatę, jog antrajame pusmetyje jokių papildomų grėsmių neturėtų atsirasti. Apibendrinant galima sutikti, kad dabartinė vyriausybė atsakingiau žiūri į strateginius energetinius projektus (bent jau bando skaičiuoti ir mažina naštą vartotojams). Tuo pat metu reikia pripažinti, kad SGD terminalo perspektyvos iš tikrųjų yra miglotos dėl suskystintų dujų rinkos specifikos ir, kaip susidaro įspūdis, valdžios neįsivaizdavimo, kiek, iš kur (ko) ir kokių dujų reikia Lietuvai. Pagaliau belieka tik stebėtis, kaip A. Butkevičius sugeba „pagauti bangą“, – nespėjo atsirasti abejonės dėl VKEKK sprendimo, o premjeras jau pirmose besistebinčių gretose.
Treti šį kartą – „teismai“ Seime. Kaltinamieji – V. Uspaskichas ir N. Venckienė. Eilinis bandymas atimti neliečiamybę iš „darbiečių“ lyderio baigėsi nesėkme, po ko konservatoriai ir liberalai, pasipiktinę valdančiosios daugumos nedemokratiškumu, paliko posėdžių salę. Taip pat subyrėjo Etikos ir procedūrų komisija. A. Kubilius išvadino Seimą Ukmergės „uabu“, kuriame tvarkosi L. Graužinienė. N. Venckienei sekėsi ne taip gerai. Jos mandato klausimą nagrinėjusi Seimo komisija pasiūlė pradėti parlamentarės apkaltos procesą. Dabar Seimas balsuos dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Jeigu jis nuspręs, kad N. Venckienė pažeidė Konstituciją, parlamentas balsuos dėl jos mandato atėmimo. Povilas Gylys tiesiai sako, kad prieš jo bendražygę veikia socdemų, konservatorių ir liberalų „politinis kartelis“, o N. Venckienė Seimo posėdžius praleidžia dėl pateisinamos priežasties, bijodama dėl savo gyvybės. Taigi turime du atvejus, ir norisi paklausti: nejaugi V. Uspaskichas yra toks geras, o N. Venckienė tokia bloga? Gal nuo pastarosios tiesiog nepriklauso valdančiosios daugumos likimas, ir tiek. O teisingumas? Politikoje jo akys neužrišamos.
Užsienis
Aišku, kad nusibodo, bet pirmoje vietoje – vis dar Ukraina. Tiek jau apie tai pasakyta, kad nesinori kartotis – tik atkreipti dėmesį į kelis įdomius momentus, apie kuriuos daug kas (tyčia ar netyčia) pamiršta. Toli nežiūrėkime ir įsivaizduokime, kad ne kokioje Vokietijoje ar Prancūzijoje, bet Lietuvoje be jokio valdžios leidimo prie Seimo susirinko tūkstančiai žmonių, kurie vėliau nusprendė užimti savivaldybės pastatą ir ėmė ten gyventi. Kartą jau kažkas panašaus buvo. Baigėsi ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir baudžiamąja byla. Ir vadinosi visa tai, kaip įprasta Europoje, konstitucinės tvarkos įvedimu. O Ukrainoje elementari panašaus pobūdžio netvarka vadinama tautos kova, nors ne visa tauta stovi Maidane ir kova ta ne visada teisėta. Žinoma, V. Janukovyčius su „šeima“ pats kaltas, ir ne tiek dėl Asociacijos sutarties su ES nepasirašymo, kiek dėl to, kad pavertė šalį savo aplinkos verslu. Tačiau jo valdžia yra teisėta (buvo išrinktas ir pripažintas), ir nušalintas nuo pareigų jis gali būti tik pagal įstatymą. Ukrainos opozicija kovoja už Europą, už europietiškas vertybes. Tai gal reikėtų ir elgtis europietiškai demokratiškai, nes vienas iš pagrindinių demokratijos principų – įstatymų viršenybės principas. Nėra galimybės Radoje atstatydinti vyriausybę ir/ar surengti apkaltą prezidentui, reikia kentėti iki rinkimų. O ten jau tauta (visa, o ne jos dalis) nuspręs, kas ko vertas ir kur reikia eiti. O dabar iš visų pusių – dvejopų standartų kvapas.
Antroje vietoje šią savaitę – kinų mėnuleigis „Nefritinis triušis“. Visi jau priprato, kad kosmoso srityje dominuoja JAV ir Rusija (tiesa, pastarosios įvaizdis šioje srityje kelių pastarųjų katastrofų fone blėsta, bet parako dar yra). Tačiau kinai vejasi greitai ir maždaug 2020 m. planuoja įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį. Tuo pat metu reikia turėti omenyje, kad kosminė erdvė turi didžiulį karinį potencialą. Amerikai ir Rusijai bent jau kol kas užtenka proto nepradėti joje plataus masto ginklavimosi varžybų, bet kinams į tai gali būti nusispjaut. Kaip parašė „The Beijing Times“, Kinijoje jau vyksta diskusijos apie tai, ar jos Liaudies išsivadavimo armijai vertėtų Mėnulyje įrengti kovinių raketų bazę. Tik to dar betrūko. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti įdomų faktą, kad Sovietų Sąjunga ir Amerika kitados turėjo didelių planų dėl Mėnulio, bet viskas tyliai baigėsi, nors objektyvių prielaidų tam kaip ir nebuvo. Nesinori čia kalbėti apie įvairias sąmokslo teorijas ir ateivius, bet būtų neblogai, kad ir Pekinas susilaikytų nuo provokacijų kosmose ar kas nors iš šalies pristabdytų jo arklius, jeigu matysis, kad gali būti peržengta pavojinga kosminė riba. Apskritai laikas visiems vienytis ir kartu užkariauti žvaigždėtą dangų, o ne draskytis naftos ir dujų smėlynėje. Nors kažkokia žmonijos raidos prasmė atsiras.
Trečioje vietoje – Rusijos ministro pirmininko D. Medvedevo pokalbis su pagrindinių šalies televizijos kanalų atstovais (visą tekstą galima rasti ČIA
Naujausi
Naujausi komentarai
tai
IP 90.135.208.143 | 21:03:25
Šitas taikos planas gal vadinasi "Ukra-Li", kaip rašo komentatoriai? O šiaip žiūri į tuos vyrus ir supranti, kad jie labiausiai tiktų apkasuose. Būtų tikra jėga....
Pastabus
IP 79.139.242.180 | 20:52:11
Išejo rusas iš krūmų ir užmetė Molotovo kokteilį ant “Abrams”. Nereikėjo ir 200 dolerių, rusų kainomis koks 0,5 euro. ...
to 14. Nakai!
IP 2a00:1eb8:c05b:e90e::6481:a886 | 20:20:43
Taigi sakė laidoj, kad pas Gorienę šiandien buvo, tai tikriausiai susitarė tuo pačiu laiku tiesiogiai transliuoti. :)...
To 7 . Tai vad.......
IP 78.62.55.176 | 20:16:45
Tai kas ivyko 2014 m. Ukrainoje , ar galetum paaiskinti , tai kas ka dare Donbase , Luganske tuos astuonerius metus ,kai " uzpuole " Rusija tik 2022 metais , o gal reikejo visiems anksciau atkreipt demesi i Ukrainos problemas , nebutu zuve zmones , nebutu buve Angelu Alejos kur israsytos...