Lietuva ir užsienis per savaitę

Oro prognozių ir politologijos mokslų žinovų teigimu, jeigu Lietuvoje ir toliau bus tokios karštos vasaros, po kelių metų čia vasarojimui gali atmigruoti net zebrai iš Afrikos, o gal ir kiti nestandartiniai sutvėrimai mūsų kraštams. Ekspertai.eu

Sankcijos ir karštis Lietuvoje, bręstantis perversmas Ukrainoje ir auganti įtampa postsovietinės erdvės periferijoje. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje, žinoma, Rusijos sankcijos visos Europos ir konkrečiai Lietuvos atžvilgiu. Atrodo, būtų pats laikas pradėti panikuoti – ir žemės ūkio sektoriui, ir vežėjams, ir politikams. Tačiau prezidentė nuramino – viskas bus gerai. Dabar panašiai kalba dauguma kitų valdininkų, ir tik keli politikai leidžia sau suabejoti teiginiu, kad rimtų problemų nebus. Žiūrint į situaciją realistiškai, o ne bandant vaizduoti savo kietumą, galima pasakyti, kad yra dvi naujienos. Bloga – mūsų eksportuotojai ir vežėjai patirs nuostolių, ir lengva jiems tikrai nebus. Gera – tie, kas išgyvens (beje, valdžios ir/ar ES kompensacijų tikėtis neverta), pagaliau atsikratys priklausomybės nuo rusiškos rinkos, ir Maskva ateityje daugiau negalės mūsų šantažuoti (Rusijos ekspertai, pavyzdžiui, irgi džiaugiasi, kad dabar šalies valdžia bus tiesiog priversta geriau rūpintis nacionaliniu gamintoju). Štai tokia politinė matematika.

Antroje vietoje – Lietuvos oras. Tai, be abejo, ne politinė naujiena, bet pastaruoju metu ši tema mūsų šalyje viena iš pagrindinių. Sinoptikai – naujos eterio žvaigždės. Visi tik ir spėlioja, kada atvės, kada bus lietus, kada palengvės gyvenimas. Tačiau yra ir tų, kuriems karštis patinka. Ką jau padarysi – žiemą, kai nuo šalčio dantys dreba, vis laukiame vasaros, o vasarą, kai pasidaro karšta, klausiame, kur dingo tradicinis lietuviškas oras. Nieko, kentėti, atrodo, liko neilgai, ir galėsime pradėti skųstis tuo, kad artėja ruduo.

Trečioje vietoje įdomi naujiena apie imigraciją į Lietuvą. Kaip informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vien liepą pasieniečiams įvairiose šalies vietose įkliuvo 51 vietnamietis, dar 35 migrantus iš šios valstybės savo teritorijoje sulaikė ir į Lietuvą grąžino Lenkija. Na, jeigu kažkas išvažiuoja, tai kažkas turi atvažiuoti. Bet vietnamiečiai, atrodo, skuba patekti ne pas mus, o pas lenkus. Bendrai paėmus, galima konstatuoti, kad kol kas mes išliekame migrantams iš besivystančių šalių tik tranzitine zona. Gal tai ir gerai, tuo labiau, kad mūsų visuomenė ypatingai nelaukia Lietuvoje didžiulės masės svetimšalių iš Azijos. Tačiau jeigu dabartinė masinės emigracijos tendencija išliks, anksčiau ar vėliau turėsime susitaikyti su didėjančiu darbo imigrantų kiekiu, ir gerai, jeigu tai bus baltarusiai, ukrainiečiai ar moldavai.

Užsienis

Naujienos iš Ukrainoje kaip visada prieštaringos. Kariuomenė puola. Atrodo, net taktines balistines raketas pradėjo naudoti (tą faktą ir NATO iš pradžių oficialiai patvirtino, o po to oficialiai paneigė – turbūt, pamiršo, kad apie Kijevą arba gerai, arba nieko). Tačiau puolimas stringa. Pačios Ukrainos kariai arba bėga į Rusiją, arba aiškina, kad taip yra arba dėl tiesiogine to žodžio prasme debiliškos vadovybės, arba dėl išdavikų. Bendrai paėmus, kariuomenėje ir net savanorių batalionuose bręsta rimtas nepasitenkinimas Kijevo valdžia (gal todėl panaikinamas batalionas „Ajdar“, o sostinėje pasirodė tankai). O dabar dar Majdanas prisidėjo. Šūkis „mūsiškius muša“ gali tapti naujo perversmo katalizatoriumi, ir šį kartą į prezidentu pretenduos jau koks nors Liaško, kas Ukrainai būtų tikra katastrofa. Ne viskas gerai ir pas separatistus. Strelkovas skundžiasi, kad trūksta pinigų ir maisto. Atsistatydino vadinamosios Donecko respublikos premjeras Borodajus. Tačiau tuo pat metu tas pats Strelkovas užsakė karinius drabužius žiemai, o Borodajus atsistatydino po kelionės į Maskvą, ir pakeitė jį, kaip sakoma, „karo iki pergalės“ šalininkas. Pastarasis faktas, kaip ir V. Putino sprendimas įvesti atsakomąsias asimetrines sankcijas prieš Vakaraus (jau nekalbant apie Rusijos taikdarių pratybas), rodo, jog pasiduoti Kremlius neketina, priešingai – toliau rems separatistus ir skatins Ukrainos politinį ir ekonominį krachą. Kol kas svarstyklės įtemptos pusiausvyros būsenoje.

Antroje vietoje turėjo būti klausimas: kodėl visi pamiršo apie numuštą Malaizijos lėktuvą? Tačiau paskutiniu momentu padėtį išgelbėjo kelios naujienos. Pirma, Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Nalivajchenka, nelaukdamos tarptautinio tyrimo rezultatų (ir kada jau tie britai paskelbs juodųjų dėžių įrašus), pareiškė, kad lainerį tikrai numušė teroristai-samdiniai iš Rusijos – tik norėjo numuši rusišką lėktuvą, kad po to į Ukrainą įsiveržtų rusų kariuomenė, bet supainiojo dvi Ukrainos vietoves su tuo pačiu pavadinimu ir numušė ne tą taikinį. Norisi paklausti: ir kaip tie patys idiotai sugebėjo taip profesionaliai (ką pripažino ir Vakarų specialistai) aneksuoti Krymą? Kitaip tariant, kartais geriau protingai tylėti, negu kalbėti tokias nesąmones. Įdomesni yra kiti žiniasklaidos pranešimai. Malaizijos laikraštis „New Straits Times“, besiremdamas kažkokiais JAV žvalgybos ekspertais, parašė, kad lėktuvą numušė raketa „oras-oras“ (t.y. naikintuvas), o taip pat jis buvo apšaudytas iš patrankos. Kažką panašaus į kulkosvaidžio daromas skyles matė ir ESBO ekspertai. Kita vertus, Rusijos laikraščio „Novaya gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas tiesioginiame eteryje pareiškė, kad dabar jau buvęs Donecko respublikos premjeras A. Borodajus kažkam skambino ir sakė – „turbūt mes numušėme civilinį lėktuvą“. O galutinai visus supainiojo žiniasklaidos pranešimas, kad Malaizijos Boingo lakūnai iki paskutinio momento nematė jokios grėsmės. Galbūt, visa tiesa niekam nereikalinga, ir galiausiai „paaiškės“, kad Boinge sprogo teroristo bomba...

Trečioje vietoje įtampa postsovietinėje erdvėje. Visų žvilgsniai nukreipti į Ukrainą. Tuo tarpu neramu darosi jos pasienyje su Padniestre. Rusijos žiniasklaida pradėjo aktyviai aiškinti, kad Kijevo chunta, vykdydama JAV imperialistų užsakymą, rengia provokaciją prieš RF taikdarius, kad tokiu būdu įtrauktų Maskvą į karą, nes kitaip (pvz., Rusijos teritorijos apšaudymai) niekaip nepavyksta. Tuo metu Ukraina bijo provokacijos iš Kremliaus pusės ir kasa griovį, kad neprasidėtų operacija „Pietinis koridorius“ (Rusijos teritorijos sujungimas su Padniestre, užgrobiant atitinkamas Ukrainos teritorijas). Kitoje vietoje dar karščiau – Karabacho konflikto zonoje pastaruoju metu jau žuvo dešimtys karių. Šiuo atveju iš viso sunku suprasti, kam Baku ir Jerevanui naujas karas. Rusijos konspirologai vėl aiškina, kad piktieji Vakarai azerų rankomis nori įtraukti Kremlių į dar vieną karą, o armėnai tiesiog karščiuojasi. Kita vertus, I. Alijevas pakankamai protingas, kad veltųsi į karinę avantiūrą. Bet faktai lieka faktais – įtampa „užšaldytuose konfliktuose“ kyla, ir belieka tik tikėtis, kad tai tik laikinas reiškinys, susijęs su kažkieno konjunktūriniais interesais ir ambicijomis čia ir dabar.