Lietuva ir užsienis per savaitę

Prieš kelis metus, kol pasaulis tik įtarė, bet dar nežinojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra padugnė ir teroristinės valstybės atamanas, tol jam dar buvo galima paduoti ranką. Archyvinė, 2010 m. vasario mėnesį Helsinkyje daryta nuotrauka, kurioje matome artimus kolegas, likimo nublokštus į skirtingas fronto puses.

D. Grybauskaitės interviu „The Washington Post“ ir lenkų tapatybė Lietuvoje. „Spalvotas virusas“ Honkonge ir rimtos Bundesvero problemos. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Lietuvos vadovė davė interviu „The Washington Post“ (originalas čia). Jis tiesiog šokiruoja. „Rusijos kariuomenė vis dar yra Ukrainos teritorijoje,“ – tegul būna. „Šiandien dėl Rusijos elgesio kylantis pavojus nė kiek nemažesnis nei „Islamo valstybės“ keliamas pavojus Irake ir Sirijoje. (...) Aš manau, kad Rusija terorizuoja savo kaimynes ir tam naudoja teroristinius metodus,“ – tegul būna (nors net vadinamosios Donecko ir Lugansko liaudies respublikos kol kas nepripažintos teroristinėmis organizacijomis, o Vakarai nenutraukė bendradarbiavimo su Rusija įvairiose srityse – išeina, kad bendradarbiauja su teroristine valstybe). Tačiau tai, kaip Lietuvos prezidentė kalbėjo apie sąjungininkus, švelniai tariant stebina: „Jie tik kalba. (...) Štai kodėl sakau, kad šiandien Europoje vadovauja V. Putinas, o ne Vakarai. (…) Iš tikrųjų taip vadinamos taikos derybos Minske buvo vykdomos pagal V. Putino ultimatumą. Vakarų valstybės ir ES sutiko su jo sąlygomis, o tai iš esmės reiškia Ukrainos padalijimą. (…) Pritariant Europos ir kitų šalių lyderiams, nes Ukrainai jie visai nepadėjo“. Šiuo atveju net sunku parinkti žodžius, kurie leistų paaiškinti, jog apie partnerius, nuo kurių tiesiogiai priklauso tavo saugumas ir ekonominis gerbūvis, VIEŠAI taip nekalbama (ypač turint omenyje Lietuvos kaip „mažos“ valstybės statusą). Net jeigu tai tiesa – vis tiek NEKALBAMA. Galima tik įsivaizduoti, kad kokia nors A. Merkel, perskaičiusi tokius LIETUVOS vadovės komentarus, iš pradžių supyko, o po to pradėjo juoktis, nes kitaip į tokio pobūdžio pamokymus sureaguoti neįmanoma. Jeigu rimtai, tai žodis ne žvirblis, ir reikia tik tikėtis, kad Lietuvai neteks sumokėti už savo prezidentės mestus kaltinimus ir įžeidimus.

Antroje vietoje Lietuvos lenkų tapatybė. Kaip parodė Mykolo Riomerio universiteto mokslininkų atlikta studija, Lietuvoje gyvenantys lenkai nesijaučia diskriminuojami kasdieniame gyvenime, nesusiduria su engimu darbovietėse, viešose vietose ar kitur. Labiau jiems rupi ne vietovardžių rašyba, o maži atlyginimai, brangūs vaistai ir panašiai. Ir vis tik savo ir lietuvių santykius lenkai vertina kaip vidutinius. Tačiau požiūris priklauso nuo gyvenamosios vietos: blogiausiai apie minėtus santykius galvoja Vilniaus mieste, o geriausiai – Šalčininkų rajone gyvenantys lenkai. Ekspertai tokią situaciją aiškina tuo, kad politinė įtampa paprastai koncentruojasi centre (sostinėje), ir jo gyventojai perima atitinkamas emocijas. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad konflikto tarp lenkų ir lietuvių Lietuvoje iš esmės nėra, o kursto jį politikai. Neatsitiktinai apklausos dalyviai išreiškė paramą Lenkų rinkimų akcijai, bet buvo ne itin patenkinti jos lyderiu. Tačiau ir Lietuvos valdžia galėtų elgtis konstruktyviau (lenkiškai užrašyti vietovardžiai, lenkų nuomone, nepadarytų didelės skriaudos lietuvių tautiškumui, bet pažangos šioje srityje nėra).

Trečioje vietoje nedidelė įtampa Lietuvos-Baltarusijos santykiuose. Lietuvos generalinė prokuratūra patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje Lietuvos pareigūnai sulaikė Baltarusijos Tardymo komiteto Minsko valdybos viršininką D. Konoplianiką, kuriam pareikšti įtarimai dėl šaudmenų kontrabandos, ir dabar jam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Šiame kontekste Baltarusijos KGB pirmininkas V. Vakulčikas išreiškė viltį, „kad Lietuvos vadovybei pakaks sveiko proto, kad objektyviai išnagrinėtų šį klausimą ir per kuo trumpesnį terminą priimtų normalų teisėtą sprendimą“. „Normalus“ sprendimas, turbūt, būtų pasakyti, kad įvyko nesusipratimas, ir paleisti įtariamąjį. Bet kodėl Lietuva turėtų tai daryti. VSD praneša, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos aktyviai veikia mūsų šalyje. Jos sąjungininkė Rusija sulaikė Lietuvos laivą ir nerodo geranoriškumo. Tokioje situacijoje Lietuva irgi turėtų elgtis principingai, nes nėra čia ko važinėti su šaudmenimis, ypač jei esi atsakingas pareigūnas (versijos, kad šaudmenys buvo pamesti Lietuvos pareigūnų – o Baltarusijos pusė gali tai pareikšti, net svarstyti neverta).

Užsienis

Pirmoje vietoje šį kartą ne Ukraina, o Honkongas. Ir jį pasiekė „spalvotos revoliucijos“ virusas. Sprendžiant iš įvairių niuansų (pavyzdžiui, gražios merginos įrašas, kuriame ji prašo pranešti pasauliui apie tai, kas vyksta Honkonge –



visai kaip Ukrainoje –

T. y. naudojamos tradicinės „spalvotos“ technologijos. Ir pavadinimas jau yra – „skėčių revoliucija“. Manytina, kad Amerika nusprendė patikrinti Kinijos tvirtumą. Ir vieta, ir laikas parinkti apgalvotai. Honkongas – kitokia sistema toje pačioje valstybėje, o Pekinas dar rinkimines miesto gyventojų teises apribojo. Prasidėjo viskas Kinijos dienos išvakarėse (nieko nepasakysi – gera dovana Komunistų partijai). Kad viskas baigsis perversmu, niekas, turbūt, nesitiki, bet akivaizdu, jog Kinijos puolimas prasidėjo (per Japoniją kol kas neišeina, o Šiaurės Korėja iš viso pasiūlė pietiečiams konfederaciją sukurti). Na o Honkonge, jei taikiai susitarti nepavyks, greičiausiai bus kiniškas „konstitucinės tvarkos įvedimas“ (galbūt, net su tankais). Žiūrėsime.

Antroje vietoje Ukraina. Čia įdomūs keli momentai. Pirma, atsirado kažkoks konkretesnis susitarimas dėl dujų, kuris visai tenkina Rusiją. Todėl nenuostabu, kad nenorintis mokėti skolos Kijevas, sutikti neskuba (nors Europos Komisija jau praranda kantrybę). Pačioje Ukrainoje rinkiminė kampanija. VRM vadovas Avakovas ir radikalų lyderis Liaško (kaip visada per socialinius tinklus) išvadino vienas kitą debilais. Būtų įdomu pamatyti Avakovą šiukšlių konteineryje, kaip pagrasino Liaško (ten dabar daug kas atsiranda, ir vadinasi visa tai – demokratinė ukrainietiška liustracija, kurios įstatymas, kaip paaiškino prokuroras, prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei). Charkove neramumai. Kad Lenino paminklą sulaužė, pusė bėdos. Neramina simboliai, kurie buvo piešiami ant pastamento. Vakarai vis stengiasi nematyti fašizmo (nacizmo) ženklų Ukrainoje, o jie yra. (Nors Vokietijos televizija, atrodo, ima keisti poziciją –

Tuo metu separatistai ima Donecko oro uostą. Atsirado versija, kad Putinas specialiai sugalvojo paliaubas, kad išlygintų fronto liniją ir išvalytų užnugarį. O toliau, kaip praneša Ukrainos žiniasklaida, į Luganską jau atvežė uniformą su ševronais „Charkovo liaudies respublika“.

Trečioje vietoje Vokietija. Ten paaiškėjo, kad šalis konflikto atveju ne tik negalės įvykdyti savo įsipareigojimų NATO rėmuose, bet ir pati gali neapsiginti. Tai pripažino ne kas kitas, o gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Rimtos problemos su laivynu, naikintuvais, transporto lėktuvais, sraigtasparniais. Greito susiklosčiusios situacijos sprendimo ministrė nemato, nes pastaruoju metu didesnė dalis karinio biudžeto buvo skiriama misijoms užsienyje, o technikos aptarnavimas pačioje Vokietijoje tapo antraeiliu uždaviniu. Štai toks mūsų užnugaris. Gal Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos ir kitų didžiųjų ES šalių kaiuomenes irgi reikėtų patikrinti, nes po pranešimų apie Vokietijos (ekonominio Europos lokomotyvo) karines galimybes darosi neramu.