Lietuva ir užsienis per savaitę

Henris Kisindžeris

Stebinanti korupcija valstybiniame žemės ūkio sektoriuje ir lietuvių baimės. Mažai žinoma sprogimų Kinijoje pasekmė ir Henrio Kisindžerio (Henry Kissinger) siūlymas, ką daryti su Rusija. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…


 

Pirmoje vietoje STT pranešimas, kad dėl įtarimų kyšininkavus ji sulaikė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiąjį patarėją Ž. Putramentą ir buvusią direktorę R. Kraujelytę–Noreikienę, kuri agentūroje nebedirba nuo birželio. Taip pat sulaikyta dviejų įmonių savininkė, kuri įtariama valdininkų papirkimu. Įtariama, kad minėti valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128 tūkst. eurų. Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ (davė kyšių) apie 10 tūkst. eurų vertės kuponų. Ar jus nustebino ši žinia? Turbūt, ne. O štai premjerą nustebino. „Aišku, kad tokio lygio korupcija būtų šitoje agentūroje, tikrai to nesitikėjau, bet jau turėjau informacijos iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kad kažkuris vienas įvykęs konkursas dėl tam tikro viešinimo buvo įvertintas neigiamai, buvo prašoma jį stabdyti“, - pažymėjo A. Butkevičius. Įdomiausia, kad iš šio ministro pirmininko pasakymo galima suprasti, kad korupcija „šitoje agentūroje“ visada buvo, bet kad tokia!!! Kaip baisu gyventi.

Antroje vietoje „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas, kuris parodė, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų karinį konfliktą traktuoja kaip didžiausią nerimą keliantį veiksnį. Tokie faktoriai, kaip sveikatos problemos, galimybė netekti darbo ar asmeninis saugumas lietuviams buvo ne tokie svarbūs. „Įdomu tai, kad iš 17 valstybių visame pasaulyje, kur buvo atliekamas tyrimas, tik dviejose – Lietuvoje ir Lenkijoje – gyventojams didžiausią nerimą kelia karo grėsmė. Tam daugiausia įtakos turėjo dėl karo Ukrainoje pasikeitusi geopolitinė aplinka, auganti politinė įtampa mūsų regione“, – tyrimo rezultatus pakomentavo „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė A. Grabinskė. Tiesa, ji užmiršo paminėti, kad įtakos karo baimei galėjo turėti ne tiek pasikeitusi geopolitinė aplinka kaip tokia, kiek kasdienis jos sureikšminimas žiniasklaidoje ir politiniame diskurse. Kai kiekvieną dieną iš bet kurios skylės tave gąsdina karu, anksčiau ar vėliau pradėsi jo bijoti, nes tiesiog psichika neatlaiko kryptingo informacinio spaudimo, kuris visada yra politiškai naudingas – geresnis lozungas už „Tėvynė pavojuje“, turbūt, dar nesugalvotas.

Trečia vieta žiniai, kad Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui pritarti grupės Seimo narių iniciatyvai kartu su Seimo rinkimais kitų metų spalio 9 d. surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės . Tiesa, grupė Seimo narių referendume siūlo balsuoti dėl Konstitucijos 12 str. 2 dalies pripažinimo netekusia galios, o teisingumo ministerijos nuomone, referendume reikėtų keisti Konstitucijos 12 str. 2 dalies nuostatą (nes tik konstitucinės nuostatos panaikinimas leistų įstatymų leidėjui visiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių), ją išdėstant taip: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“. Svarbūs šiuo atveju yra keli momentai. Pirma, galima sutikti su Teisingumo ministerija, kad Konstituciją reikia keisti, o ne tiesiog naikinti atitinkamą jos nuostatą. Antra, gudravimas su dviguba pilietybe, kai ji kaip ir įteisinama, bet ribotai, yra diskutuotinas. Kitaip tariant, formuluotė reikalauja papildomo politinio-visuomeninio aptarimo. Pagaliau, sveikintina, kad referendumo institutas Lietuvoje tampa valdžiai priimtinu politinio gyvenimo mechanizmu, nes vienu metu atrodė, kad valdantiesiems jis yra didžiausias baubas.

Užsienis

Kai įvyksta kažkas svarbaus, iškreiptas politologinis protas iš karto pradeda ieškoti antro dugno, nepriklausomai nuo to, yra jis ar ne. Štai ir sprogimų Kinijoje atveju išoriškai viskas atrodo kaip nelaimingas atsitikimas (blogiausiu atveju, kažkieno nusikaltėliškas aplaidumas), kurio rezultatu tapo ekologinė katastrofa. Tačiau yra viena įdomi šios tragedijos pasekmė. Tame mieste, kur įvyko sprogimai, randasi vienas galingiausių superkompiuterių pasaulyje „Tianhe-1A“, ir po incidento, kaip pranešė žiniasklaida, jis buvo sustabdytas. Oficialiai teigiama, kad agregatas nenukentėjo, bet kam tada stabdyti? Gal tai tiesiog sutapimas, juodos katės ieškojimas tamsiame kambaryje. O gal ir ne...

Antroje vietoje migrantų klausimas, kurio aktualumas pasaulyje pastaruoju metu tik didėja. Iš pradžių atrodė, kad įvykiai Prancūzijos Kalė uoste, kai pabėgėliai šturmavo į Didžiąją Britaniją vedantį tunelį, jau yra išskirtinis epizodas. Pasirodo, ne. Šiandien minios migrantų šturmuoja visą Europos Sąjungą. Ir tai, matyt, tik pradžia. Greitai gali tekti šaudyti, nes minios alkanų pabėgėlių taps agresyvios ir nevaldomos. Atrodo, kažkas prisižaidė Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje, o dabar nelabai žino, ką su tuo daryti. Neatsitiktinai ponia Merkel sako, kad plūstantys migrantai bus Europai gerokai rimtesnis galvos skausmas už Graikiją ir euro stabilumą. Tiesa, Amerikoje vienas žmogus žino, ką daryti su nelegalais. D. Trumpo pasiūlymas paprastas – visus namo, o be to baigti su pilietybės suteikimu gimimo vietos pagrindu praktika. Problemos aidas jau girdimas ir Lietuvoje. Blogiausia, kad tendencija nieko gero nežada.

Trečioje vietoje JAV (geo)politikos patriarcho H. Kisindžerio pareiškimas. Tai žmogus, žinantis apie ką šneka. Ir štai, kalbėdamas apie Vašingtono strategiją Maskvos atžvilgiu, jis pažymėjo: „Rusijos palaužimas (angl. breaking) tapo tikslu, ilgalaikiu uždaviniu turėtų tapti jos integracija“. Įdomu, ar tai fakto konstatavimas, ar dar tik tendencijos (tegul ir stiprios) nurodymas? Manytina, kad galutinis sprendimas Amerikoje dar nepriimtas, ir Kissingeris (jo stovykla), būdamas įtakos zonų padalinimo šalininku (turbūt, už tai su juo taip mėgsta susitikinėti V. Putinas), vis dar bando įtikinti kolegas, kad jų konfrontacinė strategija yra klaidinga. Matyt, tolimesnė Ukrainos krizės eiga ir baigtis parodys, kieno linija nugalėjo. Kartą Amerika jau sugriovė SSRS, laimėdama Šaltąjį karą. Rusija pagal pajėgumą ne SSRS, bet Kremliuje ne Gorbačiovas. Kova iki paskutinio ukrainiečio tęsiasi...