Kroatijos prezidentė apie Europos Sąjungą: „Pas mus vizijos krizė, strategijos krizė, tapatybės krizė, ir aš bijau, lyderystės krizė“. Ir tuo viskas pasakyta. |
„Fyfa“ prezidentūroje ir rinkimų kvapas Lietuvoje. Ukrainos „finansinis stebuklas“ ir Europos politikų atvirumas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...
Lietuva
Pirma vieta neabejotinai profesoriui A. Degučiui už „fyfą“. Žinoma, žmogus perlenkė lazdą tik dėl jam žinomų priežasčių. Tačiau įdomu tai, jog, kai režisierius R. Tuminas buvo „žurnalistinio elito“ viešai išvadintas naudingu idiotu, niekas ypatingo triukšmo nekėlė. Kai garbingas sostinės meras R. Šimašius „kultūringai“ pakomentavo „balvonų“ nuėmimą, irgi buvo tyla. O dabar iš karto apgailestavimai, atsiprašinėjimai ir kalbos apie įspėjimą arba baudą nuo 144 iki 289 eurų. Kažkoks keistas mūsų pilietiškumas.
Antroje vietoje prasidėjęs Lietuvos politinių jėgų rengimasis rinkimams. Darbiečiai, atrodo, nusprendė intensyviai eksploatuoti migrantų tematiką ir pasiūlė ne tik nenaikinti Migracijos departamento, bet ir praplėsti jo įgaliojimus. Tuo metu lenkiškos mokyklos organizavo streiką su reikalavimais panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų (gimtosios) kalbos egzaminą. Premjeras A. Butkevičius šiame kontekste pastebėjo (ir greičiausiai buvo teisus): „Manau, kad šį streiką paskatino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kai kurie politikai. Vargu, ar tai kas nors galėtų paneigti. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra politikavimas“. Beje apie premjerus – kaip rodo „Vilmorus“ šią vasarą atlikta apklausa, šalies visuomenė ir toliau lieka palankiausia dabartiniam ministrui pirmininkui, kurį parėmė 20,9 proc. rinkėjų. Bet geriau socdemamas neatsipalaiduoti, nes iki Seimo rinkimų dar visi metai.
Trečioje vietoje 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto atliktos apklausos, vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“, rezultatai. Jie rodo, kad šiandieniniai lietuviškos demokratijos veiklumo vertinimai nėra pernelyg teigiami, bet beveik 44 proc. apklaustųjų demokratijos veikimą šalyje įvertino vidutiniais 4-6 balais iš 10, o 19 proc. net 7-10 balų. Dar optimistiškiau apklaustieji žvelgė į demokratijos veiklumą ateityje – 29 proc. respondentų manė, kad po 10 metų demokratiją bus galima vertinti 7-10 balų. Didžiausi skeptikai – pagyvenę žmonės, didžiausi optimistai – jaunuoliai. Bendrai paėmus, demokratijos veikimo Lietuvoje vertinimai šiandien yra geresni nei anksčiau. Daugėja ir optimistų, tikinčių, kad ateityje bus geriau nei dabar. Galbūt, bet kol kas nesimato, kokiu būdu.
Užsienis
BE KOMENTARŲ: NUSKENDĘS EUROPOS HUMANIZMAS
Pirmoje vietoje Ukrainos „orumo revoliucijos“ vaisiai. Pirmas patiekalas – naujos mirtys Kijevo centre. O dabar mintyse pakeičiame užrašus „Nacionalinė gvardija“ ant saugumiečių nugarų į „Berkut“ ir ieškome skirtumų nuo tuo, kas vyko prie Janukovičiaus. Atsakymas: tada, žinoma, buvo totalitarinės valdžios represijos taikių demonstrantų atžvilgiu, o dabar konstitucinės tvarkos įvedimas, tramdant gėdą praradusius radikalus. Antras patiekalas – finansinis Jaceniuko vyriausybės „triumfas“ derybose su kreditoriais: dalis skolos nurašyta, išmokos atidėtos, bet ateityje reikės sumokėti žymiai daugiau, ir dar procentus nuo BVP augimo. Tik pagalvokite: 40 proc. BVP, jeigu jis augs daugiau nei 4 proc. Tačiau Jaceniukui kas – jo juk nebus toje šviesioje ateityje. Ir desertas. Neabejotinai Kremliaus propagandos aktyvistai iš IRI (International Republican Institute) padarė apklausą Ukrainoje, kuri parodė, kad net 72 procentai šalies gyventojų mano, kad ji pasirinko neteisingą karo ir korupcijos kelią. Tuo pat metu 40 proc. respondentų nepastebi jokių, o dar 32 proc. – beveik jokių permainų. Taip pat vis mažiau žmonių (buvo 56 proc., liko 31 proc.) pasiruošę kentėti vardan šviesios ateities. Kaip konstatavo IRI atstovas: „Tai reiškia, kad galimybių tiems reikalavimams, už kuriuos kovojo Maidanas, langas žaibiškai užsidaro“.
Antroje vietoje žiniasklaidos pranešimai, kad JAV ketina įvesti sankcijas Kinijos atžvilgiu už kiberatakas. Ir tai Kinijos lyderio vizito į Ameriką išvakarėse. Nejaugi Vašingtonas nusprendė pasielgti su Pekinu, kaip su Maskva, kuri jau seniai kenčia nuo Vakarų ekonominių represijų? Nejaugi šios dvi sostinės jam dabar yra vienodi priešai? Jei taip, Kinija turėtų sunerimti, nes kitu žingsniu gali tapti „Ukrainos suorganizavimas“ prie jos sienų (Honkonge buvo visai nebloga repeticija), tuo labiau, kad konflikto židinių užtenka regione – ginčai su Japonija dėl salų, neprognozuojama Šiaurės Korėja ir panašiai. O kol kas paradas, demonstruojantis karinę galią ir bičiulystę su draugu Putinu. Jeigu išryškėjusi globalios priešpriešos tendencija nesikeis, pakvips santuoka, sutvirtinta energetiniais žiedais.
Vokietijos užsienio reikalų ministras: operacijos Irake ir Libijoje buvo klaida. Gerai, kad nors pripažino. |
Trečioje vietoje dviejų europinių politikų pareiškimai. Pirmas – Vokietijos užsienio reikalų ministro F. V. Štajnmajerio, kuris pažymėjo, kad operacijos Irake ir Libijoje buvo klaida. Gerai, kad nors pripažino. Bet ar nuo to lengviau visiems tiems žmonėms, kurie dėl šių „klaidų“ prarado gyvybes? O svarbiausia, niekas nesikeičia, tik dabar kraujas liejasi Sirijoje (į kurią beje, kaip pranešė Izraelio leidinys „Ynetnews“, taisyti padėtį keliauja Rusijos smogiamoji aviacija). Antras pareiškimas – Kroatijos prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovic apie Europos Sąjungą: „Pas mus vizijos krizė, strategijos krizė, tapatybės krizė, ir aš bijau, lyderystės krizė“. Ir tuo viskas pasakyta.