Lietuva ir užsienis per savaitę

Konservatorius Arvydas Anušauskas. Nuotr. facebook

Lietuvos ūkininkų protestas ir grėsmės šalies nacionaliniam saugumui. Palmyros šturmo paslaptys ir Briuselio teroristinių atakų atgarsiai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Lietuvos ūkininkų protesto akcija. Siekdama atkreipti dėmesį į pienininkų problemas, ją sostinėje surengė Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Pasak renginio organizatorių, jei nepavyks išspręsti problemų taikiai, ateityje gali būti blokuojami keliai. Užrašai ant plakatų buvo tokie, kaip: „Ar bus tunelio gale šviesa, ar atsiras ūkininko tiesa?“ Briuselis sankcijas Rusijos atžvilgiu įveda entuziastingai, bet padengti nuostolių nenori. Lietuvos valdžia gali skirti tik 18 mln. eurų iš reikiamų 75, kad daugelis galėtų bent galą su galu sudurti. „Paskutinę vizito dieną Kinijos veterinarijos tarnybos vadovas informavo mane, jog sprendimas dėl pieno produktų sertifikatų jau priimtas. Kinija mums atveria vartus į savo milžinišką rinką. Tai yra didelė sėkmė Lietuvai, tikiuosi, kad pieno gamintojai ir eksportuotojai pasinaudos šiomis milžiniškomis galimybėmis,“ – neseniai pranešė premjeras A. Butkevičius. Gal iš tiesų padės. Bet pažadai ir lūkesčiai visada gražesni už tikrovę. Belieka tik tikėtis, kad šį kartą bus kitaip. O Seimo Pirmininkė apskritai pažymėjo: „Dabar tokia mada tapo prieš Seimo rinkimus. Mokytojai protestavo – šiek tiek rado pinigų prieš biudžeto tvirtinimą. Policija reikalavo su visu chaosu susikėlusiu. Dabar žemdirbiai. Kol praeis tie šeši mėnesiai, dar ne vieną demonstraciją turėsime. Mes kaip politikai turime žiūrėti atsakingai ir sistemiškai“. Beje, protestavę ūkininkai pateko į rusiškas žinias. Įdomu, ar VSD spėjo suskaičiuoti ir identifikuoti visus parodytus akcijos dalyvius, juk jie dabar irgi Kremliaus agentai, kompromituojantys Lietuvą, Europos Sąjungą ir NATO.

Jeigu ne, štai video:

Antroje vietoje S. Skvernelio politinės karjeros pradžia ir iššūkis G. Landsbergiui. Pradžia klasikinė. Nespėjo žmogus, deleguotas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, faktiškai pasitraukti iš savo posto, o jau išreiškė viltį, jog tiek premjeras, tiek prezidentė neleis, kad partija, kuri įtariama korupcinėje byloje, galėtų paskirti savo atstovą VRM vadovu, kuris vadovauja keturioms kriminalinės žvalgybos ir penkioms ikiteisminio tyrimo institucijoms. Šiame kontekste sunku suprasti, kaip jis – toks sąžiningas ir doras – tiek laiko galėjo dirbti ministru nuo tokios susitepusios politinės jėgos, ir net traukiasi ne savo noru, o Rolando Pakso (kuris pats atsidūrė teisinės-rinkiminės kovos epicentre) iniciatyva. Ir visa tai vadinasi „nedalyvavimu politiniuose žaidimuose“. Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai, nepatenkinti jaunojo partijos pirmininko G. Landsbergio pasirinkta rinkimų strategija, prirašė laiškų, kuriuose išsakė savo nepasitenkinimą tuo, kad populiarinami tik jam patinkantys kandidatai, taip pat skundžiasi šlovingos partijos praeities menkinimu. Reiškia, daug kas TS-LKD laukia „Akelos“ klaidos, ir rinkiminės nesėkmės atveju jo eksperimentinis pirmininkavimas gali baigtis.

Trečioje vietoje Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitos apie grėsmes valstybės saugumui („Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ ir VSD veiklos ataskaita). Bendrai paėmus, šie dokumentai verti detalesnės analizės, bet čia jai nėra vietos. Svarbiausia tai, kad Lietuva, pasirodo, tiek degradavo, kad Kremlius jau išnaudoja Nepriklausomybės akto signatarus. Tiesa, kaip būtent, saugumiečiai detaliau paaiškinti nesugebėjo. Teisingiausiai, turbūt, pasakė buvęs VSD vadovas M. Laurinkus: „Dokumentas labiau politologinis, ne dalykinis, koks būtų paremtas daugiau operatyvine informacija. Tiesiog surinktos įžvalgos iš pasaulio, Lietuvos žiniasklaidos – spaudos ir portalų. (…) JAV taip pat yra veikėjų, kurie smarkiai kritikuoja prezidentą Baraką Obamą, bet dėl to neapšaukiami svetimos valstybės agentais, Amerikos griovėjais“. Beje, „Turu-uuringute AS“ atliko Estijoje apklausą, kuri parodė, kad net 64 procentams estų didžiausia grėsmė yra ne Rusija (tik 24%), o pabėgėliai.

P.S.

Komentuodamas VSD paviešintą ataskaitą, Seimo narys Arvydas Anušauskas teigė: „Pavyzdžiui, Audrius Nakas, įdarbinęs pas save kaip padėjėją, kaip žinia, pernai metų ataskaitoje paminėtą žmogų, kuris vadino save politologu ir buvo užfiksuotas bendravęs su Rusijos rezidentu. Tai jiems yra visiškai natūralūs dalykai. Jie tame nemato jokio kompromato“.

Jeigu „pernai metų ataskaita“ yra 2015 m. VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, tai šiame dokumente, kaip žinia, jokio žmogaus, bendraujančio su Rusijos rezidentu, nėra. Bet tiek to, visi mes klystame. Matyt Seimo narys turėjo omenyje 2014 m. VSD ataskaitą, kurioje iš tiesų yra vieno politologo (atsiprašau – asmens, „vadinančio save politologu“) be pavardės nuotrauka su neaiškiu individu. Tačiau dėl to, kas neaišku, galima pasiaiškinti. Kadangi gerbiamą Anušauską taip domina Audriaus Nako ir jo padėjėjų personos, jis greičiausiai, sukandęs dantis, skaito ekspertai.eu tinklapį. Jeigu ne, tai norėtųsi jį informuoti, kad ekspertai.eu portalas, rūpindamasis savo reputacija, dar 2014 m. kreipėsi į VSD dėl V. Volovojaus (kuris yra politikos mokslų daktaras, bet, žinoma, sunkiai gali vadintis politologu) galimų ryšių su Rusijos žvalgyba. Prabėgus beveik penkiems mėnesiams, VSD atsiuntė atsakymą, kuriame pranešė, kad „Valstybės saugumo departamentas daugiau informacijos, nei jos yra pateikta 2013 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, apie Vadim Volovoj dėl savo darbo specifikos suteikti negali. (...) Sprendimą dėl tolesnės tokio darbuotojo veiklos įmonėje priima įmonės valdytojai – personalo klausimai priklauso jų kompetencijai“. Štai toks kompromatas.

Užsienis

Be komentarų.

Pentagono atstovas spaudai Peteris Cookas apie Rusijos veiksmus Sirijoje: „Jie nuo pat pradžių sakė, kad jų pagrindinis tikslas yra ‚Islamo valstybė‘, ir jie dabar tai daro. Mes manome, kad tai geras dalykas. Jie vaidina konstruktyvų vaidmenį paliaubų kontekste“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Mes jau matėme, kaip Rusija demonstruoja atvirą karinę agresiją Ukrainoje, Sirijoje. Atrodo, kad esame dvi skirtingos civilizacijos, negebančios viena kitos suprasti“.

Užsienyje šią savaitę nebuvo ypatingai triukšmingų naujienų, tačiau kelios mažos yra visai įdomios. Pirmoje vietoje gandai apie Palmyros šturmą, kuris vertinamas kaip Asado režimo ir Rusijos triumfas. Pažymėtina, kad jis iš tikrųjų vyko gana greitai ir sklandžiai. Paaiškinti tai galima arba tuo, kad Sirijos kariuomenė staiga išmoko labai gerai kariauti, arba tuo, kad kažkas jai labai padėjo. Šiame kontekste žiniasklaidoje pasirodė įdomi publikacija, kurioje aiškinama, jog pagrindinį darbą šiuo atveju atliko neoficiali rusiška privati karinė kompanija „Vagner“ (pagal jos karinio vado pravardę). Kitaip tariant, oficialūs Rusijos nuostoliai yra minimalūs, o realūs – žymiai didesni, bet „privačios kariuomenės“ naudojimas yra geras būdas juos nuslėpti. Žinoma, galima teigti, kad visa tai tik gandai, bet greitos sėkmės Palmyroje faktas verčia galvoti, kad Rusijos vaidmuo operacijoje iš tiesų neapsiribojo parama iš oro. Tačiau tada kyla kitas klausimas – kam Maskvai taip skubėti? Galbūt, reikėjo skambios pergalės būtent dabar derybų su JAV kontekste, o gal norima, kad „Islamo valstybę“ sutriuškintų „Asadas“, o ne Vakarų koalicija ar jos sąjungininkai. Štai toks „didesnės dalies pajėgų išvedimas“. Ir pabaigai keli žodžiai apie „nekaltą“ Turkiją. Lietuvos žvalgybininkai ją labai gynė kaip Rusijos melo auką, bet štai „The Times“ parašė, kad turkų pasieniečiai žudo Sirijos pabėgėlius, taip pat vaikus. Dar daugiau, į „The Guardian“ rankas pateko dokumentas, kuriame yra tokie Jordanijos karaliaus žodžiai: „Teroristų patekimas į Europą yra Turkijos politikos dalis, ir ji pastoviai įspėjama, bet jie kuoktelėjo“. Štai tokia „patikima“ ir „sąžininga“ NATO ir konkrečiai Lietuvos partnerė.

Antroje vietoje žinios apie tai, kad Saudo Arabija praranda rinkas. Per tris pastaruosius metus Rijado dalis sumažėjo 9 iš 15 pagrindinių partnerių naftiniame importe. Pavyzdžiui, Kinijoje nuo 19% iki 15%, taip pat dėl to, kad Pekinas pradėjo daugiau pirkti rusiškos naftos. PAR atveju nuosmukis dar didesnis – nuo 53 iki 23 procentų. Matyt, todėl sauditai yra pasiruošę tartis su Maskva ir kitais eksportuotojais dėl gavybos „užšaldymo“ tam tikrame lygyje. Atitinkamai pasaulis su nekantrumu laukia balandžio 17 d. susitikimo Katare, kuris su tyliu JAV pritarimu gali ne tik apspręsti padėtį globalioje naftos rinkoje likusiai metų daliai, paskatinant „juodojo aukso“ kainų augimą iki kokių 50 dolerių už barelį, bet ir galutinai užversti naftinio karo prieš Rusiją puslapį, kas reikš, jog šiame fronte Maskva atsilaikė ir gali užtikrinčiau jaustis derybose su ES dėl sankcijų panaikinimo.

Trečioje vietoje Briuselio teroro išpuolių atgarsiai, verčiantys dar kartą spekuliatyviai (sąmokslo teorijų lygmenyje) susimąstyti apie jų priežastis. Pirma, Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris prabilo apie būtinybę sukurti „saugumo sąjungą“ valiutinės ir energetinės sąjungos pavyzdžiu. Bet galbūt, joks čia planas, ir ES federalistai tiesiog bando pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi savo naudai. Antras pamąstymas susijęs su galimu Amerikos žvalgybos sąmokslu Europoje. Kurį laiką prieš tragediją Briuselyje JAV Valstybės departamentas perspėjo ES dėl teroristinės grėsmės. Europinės specialiosios tarnybos nesugebėjo užkirsti jai kelio. Dabar jis išplatino dar vieną panašų pranešimą. Kitaip tariant, amerikietiška išvada ES vadovams – gal metas be dvejonių įleisti CŽV agentus į visus savo slaptus kabinetus, nes patys jūs susitvarkyti negalite. Štai tokios analitinės spekuliacijos.