Lietuva ir užsienis per savaitę

ES prezidentas Donaldas Tuskas: „Per trejus pastaruosius metus gimė nauja Ukraina, kuri plėtoja savo demokratiją ir ekonomiką, vykdydama kartais labai sunkias reformas“.

Saulius Skvernelis premjero kėdėje ir Lietuvos patarimai Vašingtonui. Svarbus JAV prezidento pokalbis ir miglota NATO ateitis. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…



Lietuva


Pirmoje vietoje naujas Lietuvos ministras pirmininkas S. Skvernelis ir jo kabinetas. Kažkodėl į galvą atėjo analogija su A. Volkovo knyga „Urfinas Džiusas ir jo mediniai kareiviai“.



Jeigu rimtai, tai premjeras atkakliai bando parodyti, kad daug ką sprendžia. Todėl pabrėžė, kad visi keturiolika teikiamų kandidatų į ministrus yra jo pasirinkimas. Matyt, nervina kalbos, kad iš tiesų viskam vadovaus Seimo kultūros komiteto pirmininkas (galimai, kartu su prezidente, kuri demonstruoja gana akivaizdų palankumą „valstiečiams“, nes jie, atrodo, tapo D. Grybauskaitei idealia proga ištrukti iš konservatorių vergovės). Beje, Seimo Pirmininkas tiesiai pasakė, kad R. Karbauskis į jo kabinetą su nurodymais nelakstys. Gyvenimas parodys, kaip bus. O kalbant apie vyriausybės sudėtį, galima pažymėti, jog ji atrodo gana pilkai ir blogąja prasme intriguojančiai, kadangi sunku pasakyti, „sprogs ar nesprogs“.



Tačiau pradžiai, turbūt, per daug pašaipos ir kritikos – o gal Lietuvoje iš tikrųjų prasideda naujas raidos etapas. Norisi tikėti, bet karti patirtis pripratino įdėmiai klausytis, ar šviesa tunelio gale nėra atvažiuojančio traukinio garsas.

Antroje vietoje „džiuginančios“ ekonominės naujienos. Kaip pranešė Kainų komisija, suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ mokestis vartotojams padidės trečdaliu. Jeigu detaliau: „Iš esmės šį pokytį lėmė tai, kad nuo 2017 metų SGD terminalo Komisijos nustatytas pajamų lygis, vartotojams per 2015-2016 metus grąžinus 2013 metais surinktas SGD terminalo lėšas, nebus mažinamas 14 472 744,2 Eur suma bei prognozuojami 13 proc. mažesni vartojimo pajėgumai – 187 335 MWh/parą/metus (2016 m. – 214 535 MWh/parą/metus)“. Štai toks „efektyvus“ energetinis saugumas, kuriuo, pasak mūsų elito, visi turėtų džiaugtis. O ekonomistas prof. R. Kuodis konstatuoja: „Lietuvoje neteisingumo labai daug. Daug pajamų gaunama iš korupcijos, šešėlinės ekonomikos, nepotizmo. Tai labai blogina moralinį klimatą šalyje ir yra viena priežasčių, dėl kurių žmonės į viską spjauna ir važiuoja į anglijas“. Dar daugiau, didesnė dalis ekonomikos ekspertų prognozuoja, kad kitais metais infliacija augs, BVP augimas sulėtės, o investicijų vargu ar daugės, kas reiškia, jog galbės tik europinė parama, kurios greitai irgi nebeliks. Todėl dažnai norisi paklausti mūsų valdančiųjų: „Jeigu viskas taip gerai, kodėl taip blogai?“

Trečioje vietoje Lietuva kovos su grėsme iš Rytų priešakyje. Kol Amerikoje diskutuojama, ar Trampui pavyks rasti bendrą kalbą su Putinu, kas galbūt padėtų pagaliau bent jau pristabdyti Vakarų ir Rusijos konfrontacijos plėtrą, mūsų užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, komentuodamas paties JAV prezidento B. Obamos žodžius, kad Rusija yra karinė supergalia, su kuria reikia siekti konstruktyvių santykių, teigia: „Labai pavojingas laikotarpis, kol pradės dirbti nauja Jungtinių Valstijų administracija. Tai sausio antroji pusė. Esu labai susirūpinęs, ir ne tik dėl Ukrainos. Tikėkimės, kad ir Alepo miestas iki to laiko nebus sulygintas su žeme. (…) Rusija nėra supergalia, ji yra superproblema. Tai esminis skirtumas. Nepaisant, ko mes tikimės, Rusija nėra partnerė“. Savo ruožtu prezidentė perspėjo tiek Vašingtoną, tiek Kremlių: „Mes norėtume matyti Ameriką ir toliau svarbia pasaulyje, ypač saugumo architektūroje, neatsitraukiant nuo tarptautinių susitarimų ar tarptautinių saugumo susitarimų. Nes, jei tai atsitiks, Amerika visai nebus didi ir praras pozicijas, kurias dabar turi. (...)Mes pasiruošę bet kam, žinome, kokia nenuspėjama ir pavojinga yra mūsų kaimynystė, bet jau esame pripratę gyventi tokiomis sąlygomis. Investuojame į savo saugumą, gynybą ir tarptautinius santykius. Neleisime, kad pasikartotų prieškario ir įvykiai po Antrojo pasaulio karo, kai nesigynėme ir leidome Rusijos pajėgoms įžengti į savo teritoriją. Tai niekada nepasikartos“. Tiesa, šiuo metu Lietuvos kariuomenė neturėtų, kur apgyvendinti papildomus tūkstančius šauktinių, truktų lėšų karių ekipuotei ir instruktorių jiems apmokyti. Bet (kartu su Europarlamentu, kuris priėmė rezoliuciją prieš rusišką propagandą) ir vėl smogėme priešui nepakeliamą smūgį, keliems mėnesiams išjungę vieną iš jo neapykantos kurstymo ruporų. Bendrai paėmus, matyt Lietuva geriau žino, kokia turėtų būti JAV politika, o RAND ekspertai nieko nesupranta saugumo srityje, aiškindami, jog Rusija užims Baltijos šalis per 2-3 dienas. Atrodo, Trampas dar neišrinko valstybės sekretoriaus – turime puikių kandidatų.

Užsienis

Be komentarų

• Kaip muzika suartina ir bent akimirkai padeda ištrukti iš niūrios kasdienybės į vilties ašaros šviesą.

• Oliverio Stouno filmas „Ukraina ugnyje“.




• ES prezidentas Donaldas Tuskas: „Per trejus pastaruosius metus gimė nauja Ukraina, kuri plėtoja savo demokratiją ir ekonomiką, vykdydama kartais labai sunkias reformas“.

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie šalies sienas: „Rusijos siena niekur nesibaigia... Bet tai pokštas“.

Pirmoje vietoje D. Trampas, kuris yra tikras žinių generatorius. Galima detaliau kalbėti apie daugybę jo sprendimų, bet norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną susitikimą. Tai naujojo JAV prezidento susitikimas su Henriu Kissingeriu. Pastarasis yra žinomas kaip klasikinis realistas, kuriam artima Šaltojo karo laikų logika. O tos logikos esmė paprasta – įtakos sferų dalinimas. Tuo pat metu pažymėtina, kad buvęs Amerikos valstybės sekretorius mėgsta susitikinėti su V. Putinu. Atitinkamai, išvada paprasta – jeigu Trampas ketina vadovautis Henrio patarimais, JAV ir Rusijos (kurią Kissingeris, atrodo, jau seniai mato kaip lygiavertę dialogo partnerę) santykiai tikrai keisis. Tai savo ruožtu nežada nieko gero, pavyzdžiui, dabartinei Ukrainos valdžiai ir visoms transatlantinėms interesų grupėms, kurios siekia pasinaudoti dirbtinai kuriama Vakarų konfrontacija su Maskva. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse...

Antroje vietoje Turkijos staigmenos. Pirmiausiai pasirodė žinia, kad ji planuoja įsigyti naujausias rusiškas priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas S-400. Pažymėtina, kad kol kas jos buvo pažadėtos tik Kinijai ir Indijai, kurios, skirtingai nuo turkų, yra tradicinės Rusijos partnerės, nenumušančios rusiškų karinių lėktuvų. Jeigu sandoris įvyktų, tai būtų gana rimtas praktinis įrodymas, kad Ankara fundamentaliai keičia savo tarptautinę strategiją. Žodžių jau užtenka. Kaip pažymėjo Erdoganas, 2017 m. Turkijoje gali įvykti referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar šaliai verta toliau siekti narystės Europos Sąjungoje, o alternatyva gali tapti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Gal kol kas tai tik turkiški manevrai, kurių tikslas yra parodyti Vakarams, kad valstybė gali pasirinkti kitą geopolitinės raidos kryptį. Tačiau vis labiau panašu, kad taip ir atsitiks (ypač vertinant tendencijas Amerikoje ir Europos Sąjungoje, kurios parlamentas, pavyzdžiui, priėmė rezoliuciją dėl derybų su Turkija dėl jos narystės ES įšaldymo), ir po kurio laiko NATO gali gauti savo „Turexitą“. O tai jau visai kita istorija transatlantinei erdvei ir jos saugumui...

Trečioje vietoje Europos reikalai. Kaip pranešė vienas britų leidinys, Vokietijos kanclerė A. Merkel Britanijos pasitraukimo iš ES fone ketina skirti didžiules pinigų sumas Europos kariuomenės projektui. Tikėtinos Trampo europinės politikos, (kurios esmė - „mokėkite pinigus ir/ar tvarkykitės patys“) kontekste ši idėja iš tiesų gali įgauti pagreitį. Ir nors viešai bus teigiama, kad NATO iš to tik laimės, akivaizdu, kad alternatyvios struktūros sukūrimas neišvengiamai pakenks Aljansui. Tuo pat metu pažymėtina, kad N. Sarkozy politinis sugrįžimas nepavyko – respublikonų kandidatu, greičiausiai, taps F. Fillonas, kuris gali pasivaržyti su M. Le Pen, kas labiau mėgsta Rusiją ir Putiną. Dar turint omenyje aukščiau aprašytą Turkijos situaciją, ima susidaryti įspūdis, kad transatlantinės vienybės ir NATO laukia rimti egzistenciniai išbandymai, kurie gali baigtis nauja saugumo architektūra Europoje...