Lietuva ir užsienis per savaitę

JAV prezidentas Barackas Obama: „2003 m. invazijos [į Iraką] klaidos paskatino organizacijos, kuri tapo žinoma kaip ‚Islamo valstybė‘, atsiradimą“.

Pagrindinis vyriausybės dokumentas ir nesibaigianti Rusijos grėsmė Lietuvai. Donaldo Trampo staigmenos ir Ukrainos projekto perkrovimas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje vyriausybės programa. Jos akcentai – viešojo sektoriaus optimizavimas, šeimos puoselėjimas, viešųjų pirkimų tvarkymas (vien „Lietuvos geležinkelių“ istorija rodo, kad iniciatyva pagirtina) ir kiti. Opozicija nebūtų opozicija, jeigu nesukritikuotų dokumento. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė I. Šimonytė pažymėjo, jog sąžiningai perskaičiusi visą Vyriausybės programą, bet taip ir nesuprato, kokie numatyti konkretūs mokesčių pokyčiai. S. Skvernelis visiems kritikams atkirto: „Kas skaitė ir norėjo rasti naują požiūrį, rado, kas nenorėjo – nieko nerado“. Taip pat pažymėjo, kad išteklių naujovėms įgyvendinti šalyje tikrai netrūksta. Gal tada iš tiesų ir iš BRELL sistemos pavyks ištrukti, nors, kaip pareiškė kandidatas į energetikos ministrus Ž. Vaičiūnas, sinchronizavimas su kontinentine Europa tikriausiai įvyks iki 2025 metų, kai valstiečių jau ir pėdsako valdžioje gali nelikti. Trumpai sakant, parašyti yra viena, padaryti – visai kas kita. Laukiame praktinių rezultatų, ir dirbtinio apvaisinimo klausimas šiuo atveju, turbūt, nėra gyvybiškai svarbus prioritetas.

Antroje vietoje bręstančios permainos konservatorių gretose. Partijos pirmininkas G. Landsbergis išreiškė norą suorganizuoti išankstinius organizacijos vadovo rinkimus. Prezidiumas jo iniciatyvai pritarė. Vėliau Vilniaus rajono skyriaus visuotinio susirinkimo metu buvo iškelti du kandidatai į partijos pirmininko postą – Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas. Įdomu, kad praeitais metais vienas Lietuvos portalas jau klausė: „Kas taps naujuoju konservatorių pirmininku?“. Tuomet rinkimus laimėjo G. Landsbergis, nugalėjęs I. Degutienę. Praėjo metai. Eksperimentas akivaizdžiai nepavyko, ir konservatorių darbotvarkėje tas pats klausimas. Tik šį kartą pretendentu į sostą tapo buvęs I. Degutienės patarėjas užsienio politikos klausimais (kai ji dar ėjo Seimo pirmininkės pareigas) L. Kasčiūnas. Kitaip tariant, kovos esmė ta pati – tik jaunimo veidai pasikeitė. Bet ar nebus taip, kad po kurio laiko vėl teks pradėti nuo pradžių ir grįžti prie patirties, kadangi jaunimas kol kas netraukia?

Trečioje vietoje Rusija Lietuvos politikoje. Prezidentūra perspėja: „Rusija ne tik intensyviai militarizuoja Kaliningrado sritį ir ten dislokuoja raketas, kurios gali pasiekti daugelį Europos sostinių. Kremlius taip pat siekia pasinaudoti populistinių jėgų stiprėjimu Europoje“. Tuo pat metu premjeras A. Butkevičius Rygoje akcentavo, kad sankcijos Rusijai privalo būti pratęstos ir išlaikytos tol, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai. „Kol kas nematome nė menkiausių Rusijos pastangų tai daryti. Lietuva kartu su kitomis partnerėmis toliau visapusiškai rems Kijevą, kad Ukraina kuo sparčiau įgyvendintų svarbiausias reformas“ (apie tai, ką ketiname visapusiškai remti, daugiau „užsienio“ dalyje). Trumpai sakant, Maskva yra tokia grėsminga, kad net Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų negalima įleisti į Lietuvą, kur vyks Pasaulinis konstitucinių teismų kongresas. Putinas, nepraleido progos pasityčioti: „Labai keista. Kai kada susidaro įspūdis, kad žmonės nukrito iš kitos planetos“. Kaip sakoma, kokie sprendimai, tokie ir komentarai. Žinoma, geriau nesusitikinėti, nesikalbėti ir atsitverti nuo Rusijos geležine uždanga. Gal tada ji stebuklingai pranyks, arba su ja bendradarbiaus tik „naudingi idiotai“ iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei tokie kaip Trampas (tiesa, naujai išrinktas JAV prezidentas). Matyt todėl, kad taip nesaugu mūsų valstybėje, 28,9 proc. lietuvių norėtų laikinai išvykti iš Lietuvos, 9,6 proc. – palikti Tėvynę visam laikui.

Užsienis

Be komentarų.

• ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini: „Beje, mes vieninteliai – ne vieni iš, o vieninteliai – kas teikia humanitarinę pagalbą Sirijoje“.

• JAV prezidentas Barackas Obama: „2003 m. invazijos [į Iraką] klaidos paskatino organizacijos, kuri tapo žinoma kaip ‚Islamo valstybė‘, atsiradimą“.

Pirmoje vietoje nepavargstantis naujienų generatorius ir „Time“ metų žmogus D. Trampas, spėjantis daryti prieštaringai vertinamus žingsnius tiek vidaus, tiek užsienio politikoje (belieka tik spėlioti, kas bus, kai jis oficialiai taps JAV prezidentu). Viduje Donaldas sukrėtė visus tuo, kad realiai pradėjo spausti amerikietišką verslą pasilikti Jungtinėse Valstijose. Tarptautinėje arenoje nustebino – taip pat JAV valstybines institucijas – telefono pokalbiu su Taivano prezidente. Kai kas sako, kad tai tiesiog verslininko nepatyrimas. Pekinas išreiškė protestą, bet pirmiausiai apkaltino provokacija Taivano vadovę, taip palikdamas erdvę dialogui su busimu Amerikos lyderiu. Bet manytina, kad Trampo sprendimas buvo gerai apgalvotas, siekiant parodyti Kinijai, kad šalių santykiai bus kitokie. Taip pat jis pareiškė, kad Amerika daugiau nekeis kitų šalių režimų – klasikinis izoliacionisto-realisto pasisakymas. Tačiau didžiausia intriga ligi šiol išlieka klausimas, kas bus paskirtas nauju Valstybės sekretoriumi. Būtų įdomu, jeigu juo taptų generolas D. Petraeusas, kas reikštų, jog Trampo komandoje be odiozinio Pentagono vadovo („pasiutusio šuns“) atsirastų dar vienas autoritetingas kariškis. Gal ruošiamasi kažkokiai situacijai, kai gali prireikti kariuomenės pagalbos?

Antroje vietoje Rusijos prezidento V. Putino kreipimasis į Federalinį susirinkimą ir nauja šalies „užsienio politikos koncepcija“. Pirmuoju atveju ekspertai pastebėjo, kad šį kartą didesnis dėmesys buvo skirtas vidiniams reikalams, tik pažymint, jog Rusija tikisi konstruktyvaus dialogo su JAV – akivaizdi žinutė Trampui. Koncepcijoje prirašyta daugiau. Ypač pažymėtina tai, jog nuo šiol Maskva atsakinga už pasaulio likimus, o karinis faktorius, sprendžiant juos, tapo labai svarbus. Gal ir nepagrįsta fantazija, bet štai visiems gerai žinoma kontora „Stratfor“ prognozuoja – 2017 m. gali tapti gana sėkmingais Maskvai, ypač postsovietinėje erdvėje, kol Amerikoje permainos, o Europoje betvarkė (paskutinis pavyzdys – Italija, kur po nepavykusio referendumo atsistatydino M. Renzi vyriausybė). Kitaip tariant, Putino laidotuvės ir vėl atidedamos neribotam laikui. O kol kas „Rosneft“ pardavė akcijų už 10,5 mlrd. eurų (gal su tuo sandėriu buvo susijusi ir liberalo Uliukajevo byla).

Trečioje vietoje Ukraina. Europos audito teismas (European Court of Auditors) nustatė, kad ji yra labiausiai korumpuota šalis Europoje, nepaisant to, kad ES davė Kijevui nemažai pinigų reformoms. Čia kaip finansuoti banditų kovą su organizuotu nusikalstamumu. Tačiau net ne tai yra įdomiausia. Pastaruoju metu Porošenkos gyvenimas pastebimai komplikavosi. Deputatas A. Onischenko viešai pareiškė, kad turi nemažai įrodymų, jog Ukrainos prezidentas papirkinėjo parlamento narius, kuravo reiderystę ir t.t. Taip pat jis pažymėjo, kad perdavė visą medžiagą JAV teisėsaugos institucijoms. Amerikiečiai ketina pradėti tyrimą. Žinoma, gali nustatyti, kad Petras nekaltas. Bet štai Trampo patarėjas C. Page, viešėdamas Maskvoje, pareiškė, jog JAV politika Ukrainos atžvilgiu gali būti peržiūrėta. Trumpai sakant, Ukrainos projektas jau greitai gali būti perkrautas, ir P. Porošenkai naujoje tikrovėje gali nelikti vietos. Bet jis, matyt, pernelyg nenusimins ir toliau sėkmingai prekiaus saldainiais.