Birželio 25 d. krašto apsaugos ministerijos kanclerė Daiva Beliackienė ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Šis susitarimas pakeitė anksčiau galiojusį susitarimą ir naujai reglamentavo Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimą užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą.
Naujasis susitarimas apibrėžia esmines sąvokas, numato šalių įsipareigojimus ir įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, reglamentuoja įslaptintų sandorių sudarymo sąlygas, vizitų procedūras bei reikalavimus, taikomus perduodant įslaptintą informaciją. Taip pat nustato galimų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarką, išlaidų, susijusių su Susitarimo įgyvendinimu, pasidalijimo ir kitus klausimus. Įsigaliojusio susitarimo pagrindu toliau bus tęsiamas Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimas nacionalinio saugumo srityje ir užtikrinama apsikeistos ar bendrai sukurtos įslaptintos informacijos apsauga atitinkanti Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą.
Dar 2016 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pavedė Valstybės saugumo departamentui inicijuoti Lietuvos tarptautinės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimo su Vokietijos Vyriausybe atnaujinimą, nes Lietuvos 1999 m. sudarytos tokios sutarties su Vokietija nuostatos nebeatitiko Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo.
Lietuva susitarimus dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos šiuo metu yra pasirašiusi su 23 valstybėmis.
Šaltinis: kam.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]