Brutali ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria daugiau lėšų ir dėmesio.
„Tai leidžia spartinti iš anksto parengtų ilgalaikių planų įgyvendinimą. Ginkluotė įsigyjama apgalvotai ir turint aiškią ilgalaikę viziją, kokia turi būti Lietuvos kariuomenė, kaip ji modernėja ir stiprėja bei ko mes siekiame“, - skelbiama Krašto apsaugos ministeirjos ptranešime visuomenei „Apie kariuomenės įsigijimus – iš pirmų lūpų: kokia yra mūsų pajėgų planavimo kryptis?“.
Infomuojama, kad „Lietuva šiandien teikia pirmenybę penkių šiuo metu aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui: Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumams bei individualaus kario ekipuotės ir sąlygų kariams gerinimui, infrastruktūros kūrimui“.
Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininko pulkininko Rolando Greibaus, atsižvelgiant į šiuos prioritetus perkama lengvoji ginkluotė, šarvuotos transporto priemonės, dronai ar artilerinės sistemos.
Skelbiama, kad „kariniai įsigijimai nėra atsitiktiniai ar spontaniški, viskas planuojama ne vieneriems metams į priekį ir prioretizuojami tarpusavyje“.
Atskleidžiama, kad „Lietuva ginkluotės ir sistemų modernizacijai bei infrastruktūros vystymui skiria trečdalį viso gynybos biudžeto. 2023 metais modernizacijai suplanuota 750 mln. eurų“.
Pranešama, kad „šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra stipresnė nei bet kada ir turi didelių tikslų bei lūkesčių tolesnei plėtrai“.