Lietuva stabdys Rusijos karinę invaziją ir kasetiniais šaudmenimis

Artėjant Rusijos karinei invazijai į Lietuvą, Seimo narės, premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam pasiūlymui denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų.

Šiam nutarimui dar turės pritarti LR Seimas ir Gerovės valstybės kūrėjas.

Denonsavus konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, nebeliktų draudimo Lietuvai įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

„Nuo 2010 m., kai Lietuvos Respublika prisijungė prie Kasetinių šaudmenų (Oslo) konvencijos, grėsmių vertinimas pasikeitė iš esmės, saugumo aplinka pablogėjo, karinės grėsmės Lietuvai išaugo, Rusijos Federacija tapo tiesiogine grėsme Lietuvos Respublikai, todėl būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo prasme“, - visuomenę informuoja Krašto apsaugos ministerija.

Atskleidžiama, kad „kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi priemonė, leidžianti ginti didelę teritoriją ir padidinti gynybos efektyvumą didelio spektro taikinių atžvilgiu“.

Prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai pagal Oslo konvenciją apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje esančių sąjungininkų gynybos pajėgumus bei kovinę galią, draudžia sąjungininkams naudoti kasetinius šaudmenis bei su jais treniruotis.

„Tai mažina atgrasymo efektyvumą – potencialus agresorius įgauna pranašumą iš anksto žinodamas, kad Lietuva ir jos teritorijoje esantys sąjungininkai neturi ir negali panaudoti efektyvių gynybos priemonių“, - skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Pasitraukti iš konvencijos jau įsitraukus į karinį konfliktą Lietuva neturėtų nei teisinės galimybės, nei galėtų laiku apsirūpinti, įdiegti ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

Lietuvos kaimynės ir dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkių nėra Oslo konvencijos narės.

Iš NATO šalių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra konvencijos narės.

Ar Norvegija taip pat traukiasi iš Oslo konvencijos, nepranešama.

P. S.

Kasetiniai šaudmenys imti naudoti Antrajame pasauliniame kare, nuo to laiko jie naudoti per 30 konfliktų visame pasaulyje. JAV tokius šaudmenis naudojo invazijoje Irake 2003–2006 m. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė nurodė, kad nuo 2016 m. amerikiečių pajėgos ėmė palaipsniui nebenaudoti šių šaudmenų dėl jų keliamos grėsmės civiliams.

Aktyvistų grupė Kasetinių šaudmenų koalicija, siekianti šiuos šaudmenis uždrausti visur, teigia, kad tokių nesprogusių šaudmenų vis dar gausu Laose, čia JAV 1964–1973 m. išmetė apie 260 milijonų kasetinių šaudmenų, iš jų išminuota apie 0,47 proc., dėl jų žuvo mažiausiai 11 tūkst. civilių.

Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų draudimo nuo jos sukūrimo 2008 m. pasirašė ir ratifikavo 123 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva), tačiau JAV, Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė jų naudoti nedraudžia. Dėl sutarties buvo sunaikinta 99 proc. kasetinių šaudmenų rezervų.

Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad kasetinių šaudmenų naudojimas gyvenamose teritorijose gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes jie veikia nesirinkdami aukų. Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.

Susiję:

I. Šimonytė inicijavo laišką dėl Rusijos informacinio karo kurstymo