Lietuva stiprins kariuomenės sausumos pajėgas ir didins profesinės karo tarnybos karių skaičių

2016 metais Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose planuojama įkurti naują vienetą – Motorizuotąją pėstininkų brigadą, taip pat per artimiausius šešerius metus nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių ir vyresniųjų karininkų skaičių. Tai numatyta Krašto apsaugos ministerijos  parengtame ir  gegužės 5 d. Vyriausybei svarstyti pateiktame Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais ir 2021 metais patvirtinimo įstatymo projekte.

„Pokyčius principinėje kariuomenės struktūroje paskatino pasikeitusi geopolitinė situacija, grėsmės nacionaliniam saugumui, atnaujinta Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija ir būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vienas esminių pokyčių – naujųjų karinių vienetų Sausumos pajėgose įkūrimas. Naujoji Motorizuotoji pėstininkų brigada bus kuriama Vakarų Lietuvoje. Planuojama, kad 2016 m. bus steigiamas brigados štabas ir priskirti du batalionai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionai. Planuojama, kad iki 2021 m. ją papildys nauji pėstininkų ir artilerijos batalionai.

Ketinama stiprinti ir Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“. Iki 2021 m. siūlomą ją papildyti Logistikos batalionu.

Bus didinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius

Ministras pabrėžia, kad 2016 m. struktūriniai kariuomenės pakeitimai ir papildymai susiję su ribinių skaičių pokyčiu. Jie daromi, siekiant spręsti Lietuvos kariuomenės kovinių vienetų komplektavimo problemas ir iki 2021 m. pasiekti, kad koviniai vienetai būtų maksimaliai sukomplektuoti personalu. Taip pat siekiama, kad parengtąjį kariuomenės personalo rezervą papildytų gerai parengti, į atsargą išleidžiami profesinės karo tarnybos kariai. Todėl per artimiausius šešerius metus numatoma nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių.

Palyginti su 2015 m., 2016 m. profesinės karo tarnybos karių ribinio skaičiaus žemutinė riba didėja 1 250, o viršutinė riba didėja 1 300. 2021 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius planuojamas nuo 14 000 iki 19 000. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais.

Bendras ribinis KAS karių skaičius 2016 m. nustatomas nuo 17 390 iki 20 760: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 050 iki 10 100, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300,  ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius  – nuo 3 350 iki 4 090.

2021 m. bendras ribinis KAS karių skaičius nustatomas nuo 19 690 iki 25 570.

Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2016 nustatomas toks pat kaip ir 2015 m. – nuo 4 800 iki 6 300, o 2021 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius 2016 ir 2021 m. nustatomas toks pat kaip ir 2015 m. – nuo 190 iki 270.

Didės vyresniųjų karininkų skaičius

Atsižvelgiant į bendrą numatomą karių skaičiaus didėjimą, Lietuvoje steigiamą NATO vadovavimo ir valdymo elementą bei atstovavimo didinimą NATO štabuose užsienyje, per artimiausius šešerius metus siūloma didinti ir vyresniųjų karininkų skaičių.

„Tai padės pasiekti, kad patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą, ir užtikrinti, kad karininkų karjera būtų planuojama nuosekliai“, – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Pasak ministro, karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas kariams tobulinti profesinius gebėjimus, o krašto apsaugos sistemai išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus.

Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2016 m. nustatomas iki 10 (2015 m. nustatyta iki 9), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 33 (2015 m. – iki 30), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 135 (2015 m. – iki 123), majorų ir komandorų leitenantų – iki 402 (2015 m. – iki 365). 2021 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647.

Didės statutinių valstybės tarnautojų skaičius

Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., didėja ir nustatomas nuo 220 iki 280.  2021 m. šis skaičius planuojamas – nuo 300 iki 360. Šie skaičiai didinami, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemoje didėjantį poreikį valstybės tarnautojų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms atlikti. Šios funkcijos ir pareigos apims kibernetinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą dėl nuolat augančio įvairių kibernetinių grėsmių bei kibernetinių incidentų skaičiaus, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūroms organizuoti.

Šį įstatymo projektą, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Vyriausybės įgaliojimą tvirtina Seimas.