Kol Užsienio reikalų ministerijai niekaip nepavyksta pateikti detalios sąmatos, kam jau antrus metus leidžiama ir toliau ketinama santūriai išleisti 214 milijonų litų mokesčių mokėtojų pinigų, skirtų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, trumpai žvilgtelkime į vieną kuklią, bet nuotaikingą Europos biurokratų atrakciją – Justus Lipsius pastato dekoravimą.
Tai žymaus XVI amžiuje gyvenusio flamandų filosofo vardu pavadintas pastatas Briuselyje, kuriame vyksta Europos Sąjungos narių susitikimai, o 24 kilometruose pastato koridorių išsirikiavusiuose kabinetuose kasdien verda Europos Sąjungos Tarybos sekretoriato gyvenimas.
Šio išskirtinio namo puošyba pakaitomis ir užsiima kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.
Tačiau būtų klaidinga manyti, kad nuolat rūpestingai dekoruojama eurobiurokratų šventovė yra lengvai prieinama visokiems dykaduoniams iš gatvės, kurie, genami tuščio smalsumo, norėtų praeidami užsukti paganyti akių į brangiai kainuojančias dekoracijas. Pastato lankymas ribotas: piliečiai, norintys patekti į Justus Lipsius, turi užpildyti specialią registracijos formą ir pateikti ją bent prieš 2 mėnesius.
Namą puošiančios valstybės suvokia tai kaip garbingą iššūkį, reikalaujantį nemenkų intelektualinių ir, neslėpkime, šiokių tokių materialinių pastangų, tad atsakinga užduotis yra vykdoma su kūrybine išmone ir pagarba šiai jei ne šventai, tai bent jau labai svarbiai misijai.
“Tas pats klausimas lyg banga nuolat ritasi per Europos Sąjungos valstybes, šioms rengiantis pirmininkauti Tarybai: kaip išradingai, įsimintinai, o drauge ir primenant savo šalies išskirtinumą papuošti „namus“, kuriuose valstybė šeimininkaus visą pusmetį – Justus Lipsius pastatą. <...> Jau susiklostė tradicija, kad įėjus į Justus Lipsius pastatą po kojomis nusidriekia pirmininkaujančios šalies nutiestas kilimas, o pagrindiniame fojė montuojami ir pagrindiniai dekoravimo akcentai”, - poetiškai, su nuoširdžiu rūpesčiu ir, sakytume, savotiška meile rašė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kviesdama teikti pasiūlymus dekoravimui.
Gražia eurobiurokratų tradicija tapo ne tik kas pusmetį tiesti naujus kilimus bei montuoti “dekoravimo akcentus”, bet ir statyti naujus baldus ir rūpintis daugybe malonių interjero smulkmenų, pradedant lėkštelėmis bei servetėlėmis.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apie ką kalbame, siūlome kelis vaizdo įrašus.
Čia galite pamatyti, kaip triūsė šiuo metu Tarybai pirmininkaujantys airiai, kol sumonatvo, tiksliau kalbant, pripūtė pagrindinį akcentą – tokią šviečiančią pūslę, panašią į nedidelį dirižablį. Šis meno kūrinys simbolizuoja šiltą airių charakterį ir šiuolaikinės Airijos technologijų inovatyvumą:
Čia smulkesni airių dekoracijų objektai – įvairių rūšių staleliai, kėdės, šviestuvai, lėkštelės ir puodeliai. Įdomu, kad prie jų nurodytos ir kainos: Briefing-Materials---Justus-Lipsius-Building-CCoI
O čia matote, kaip dekoravimu užsiėmė belgai: nukabino ir vėl užkabino kažkokius stendus su ES simbolika, išdėliojo manekenų ekspoziciją, patiesė kilimus ir pristatė naujų baldų. Įdomiausias momentas – prie anksčiau pastate kabojusių paveikslų belgai prisegiojo lempučių. Kaip patys aiškina, – tam, kad eurobiurokratai atkreiptų į šiuos paveikslus dėmesį ir nelaikytų jų sienų apmušalais:
Čia užfiksuota įspūdinga akimirka, kai į Justus Lipsius pastatą su vargu įsispraudžia milžiniškas vengrų sunkvežimis, kaip galima numanyti, vežantis partiją naujų dekoracijų:
Dažniausiai vadinamasis dekoravimas vyksta absoliučiai sklandžiai: valstybės narės šiek tiek paprakaituoja, montuodamos akcentus, statydamos baldus bei kabinėdamos papuošimus, ir tuo viskas baigiasi. Pikčiausia, kad eurobiurokratai į šias įnirtingas pastangas nekreipia beveik jokio dėmesio – pasėdinėja ant naujų krėslų, ir tiek.
Kad dekoravimas juos išmuštų iš vėžių, reikalingas ypatingas sukrėtimas. Laimei, toks per Justus Lipsius puošybos istoriją pasitaikė tik vienas – kai 2009-aisiais čekų menininkas Davidas Černy pristatė šiuolaikinio meno objektą, ironiškai vaizduojantį visas Europos Sąjungos nares:
Didžiausią pasipiktinimą sukėlė štai toks Bulgarijos įvaizdis, įprasmintas kelių tarpusavyje sujungtų tualetų kombinacija:
Bulgarijos ambasadoriui pareiškus protestą Europos Komisijai, ši meno kūrinio dalis buvo taktiškai paslėpta:
Diskusijų kėlė ir kai kurių kitų šalių atvaizdai. Pavyzdžiui, Lenkiją reprezentavo kunigai, bulvių lauke keliantys vaivorykštinę gėjų judėjimo vėliavą, Slovėnija pavaizduota kaip uola, ant kurios išraižytas užrašas: "1213, čia atvyko pirmieji turistai", iš Olandijos, kuri keičiantis klimatui nugrimzdo po vandeniu, likę tik virš vandens paviršiaus kyšantys minaretai, o Anglijos vietoje palikta visai tuščia vieta, primenant euroskeptiškas šalies nuotaikas.
Eurobiurokratai piktinosi, kad žinomo čekų menininko kūrinys yra visiškai netinkamas kaip dekoracija, nes gadina gerą darbo atmosferą.
Čekai net buvo priversti oficialiai dėl to atsiprašinėti, o Čekijos premjero pavaduotojui, buvusiam sovietmečio disidentui Aleksandrui Vondrai teko aiškinti, kad meno kūrinių negalima cenzūruoti ir toks pavaizdavimas neišreiškia oficialaus jo atstovaujamos valstybės požiūrio:
Laimei, Čekijos išsišokimas liko vieniša išimtimi, o šalys, suvokančios išskirtinę Justus Lipsius dekoravimo atsakomybę bei svarbą, ir toliau puošia šį pastatą įvairiais dalykais, kurie nieko neįžeidžia, netraukia dėmesio ir netrikdo eurobiurokratų mąstymo proceso.
Apie Lietuvos dekoracijas kol kas žinome tiek, kad jos kainuos 399 tūkstančius 788 litus ir 84 centus.
"Į šią kainą įtraukta: dekoravimo projekto koncepcija, dekoravimo projekto gamybos darbai, dekoravimo objektų transportavimo Vilnius-Briuselis-Vilnius kaštai, dekoravimo objektų instaliacijos/montavimo ir išmontavimo darbai, dekoravimo projekto priežiūra 2013 m. antrąjį pusmetį.", - paaiškino Užsienio reikalų ministerija.
Suma nurodyta centų tikslumu, tad logiška būtų tikėtis, kad bent šiuo atveju egzistuoja itin preciziškai sudaryta sąmata - juk nesinori manyti, kad tie 84 centai, puošiantys link pusės milijono artėjančią sumą, yra sugalvoti dėl grožio.
Deja, ekspertai.eu pabandžius išsiaiškinti šią reto tikslumo sąmatą, paaiškėjo, jog tai įslaptinta informacija:
"Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi, detalesnės informacijos, kokios yra šios kainos sudedamosios dalys, pateikti negalime.
Viešųjų pirkimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalis. “Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys.“, - atsakė Užsienio reikalų ministerija.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]