Austrijos dienraštis „Die Press“ rašo, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva neteko penktadalio gyventojų, ir Lietuva toliau mažėja, o apsilankius joje justi egzistencinė baimė.
Pasak „Die Press“, kiekvienas iš 2,9 mln. likusiųjų Lietuvoje turi draugų užsienyje, bendruomenių. 400–500 eurų atlyginimas Lietuvoje daugeliui tampa priežastimi Lietuvai mažėti.
Nuo 1990-ųjų ją paliko mažiausiai 800 tūkst. žmonių, o gimstamumas čia mažas. Daugiausia gyventojų prarasta po 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare. 2015 m. jau atrodė, kad masinis egzodas įveiktas, tačiau Lietuvos gyventojų skaičius vėl ėmė mažėti.
Tarptautinė migracijos organizacija teigia esanti šokiruota ir skaičiuoja, kad šiemet Lietuva praras maždaug 50 tūkst. žmonių, nors pagal oficialius ekonominius rodiklius šalyje emigracijos turėtų mažėti.
Tačiau daugelis emigrantų yra jauni, o Lietuva sensta, kaimas miršta, tuštėja. Europos Komisijos duomenimis, iki 2030 m. Lietuva praras 35 proc. darbingo amžiaus žmonių – daugiau nei bet kurioje ES šalyje.
Emigracija ir žmonių senėjimas kenkia Lietuvos ateičiai ir kalbant apie rinkimus. Populistai net siūlo pinigus, žemės sklypus, kad žmonės grįžtų į tėvynę. Tačiau negrįžta nei lietuviai, nei čia lieka pabėgėliai.
Vis dėlto naujasis darbo kodeksas, kuris gali įsigalioti 2017 m., erzina žmones. Panašų įvesti Vokietijoje 2010 m. bandė Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schröder) socialdemokratai, tačiau rinkėjai jiems savo balso neatidavė.
Šaltinis: diepresse.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]