Seimo NSGK lyderis Laurynas Kasčiūnas (trečias iš kairės). |
Jungtinės Tautos (JT) Lietuvai vis primena Lietuvai dėl Landsbergių bendruomenės lyderių sugalvotos ir gražiai pavadintos „migrantų apgręžimo politikos“.
„Šita kritika tęsiasi nuolatos, čia nėra kažkokie nauji dalykai“, – apie dar vieną kritikos iš JT bangą teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, skelbiama nepriklausomo Žmonių partijos portalo, kuris cituoja nepriklauosomo Kurlianskio žiniakslaidos tinklo televiziją LNK, publikacijoje „Lietuva purtosi nuo griežtos JT kritikos: tegul tariasi su Lukašenka“.
Teigiama, esą „pastabų dėl migrantų apgręžimo politikos jau buvo tiek, kad ministrei A. Bilotatei lieka tik kartoti“.
„Mūsų sienos yra uždarytos, mes tos pozicijos laikomės su Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija“, - cituojama A. Bilotaitė.
JT Pabėgėlių agentūros atstovė Annika Sandlund nuomone, „iš veido nustatyti pabėgėlis ar neteisėtas migrantas neįmanoma“, be to ji „dar primena apie lietuvių geranoriškumą ukrainiečių atžvilgiu“.
„Mes prašytume Lietuvos, kad žmonėms būtų leista patekti į teritoriją. Lietuvos pareigūnai turi atlikti savo darbą, jie kompetentingi, ir nustatyti, ar atėję individai yra pabėgėliai, ar migrantai, o po to jau yra skirtingų galimybių. Pripažinkime, iš veido negalima to nustatyti“, - teigia JT atstovė.
Tačiau Lietuvos politikos lyderių nuomone, viską galima nustatyti ir iš veido, todėl ir vykdoma „migrantų apgrežimo politika“.
„Jau geriau važiuoti tai poniai pas A. Lukašenką ir su juo kalbėtis, kad jis nutrauktų šitą biznį su žmonių gabentojais. Prie ko čia Lietuva“, - pasakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Griežta išlieka ir A. Bilotaitė.
„Lietuva yra pasikreipusi į JT, prašydama skirti dėmesio būtent problemoms, vykstančioms Baltarusijoje. Nes ten režimas tuos žmones kažkaip surenka, organizuoja, juos stumia į pavojų jų gyvybei ir sveikatai“, – teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Skelbiama, kad Lietuva ne tik neketina kreipti dėmesį į JT nuomonę, bet ruošiasi aptverti likusią sienos su Baltarusija dalį, kurioje šiuo metu tvoros nėra.
„Tai upės, ežerai, pelkėtos teritorijos. Iš viso apie 100 kilometrų“, - skelbiama publikacijoje.
Susiję:
G. Landsbergis siūlo, kad Lietuva priimtų net 75 pabėgėlius, bet atsirinktų juos kuo geresnės kokybės iš tinkamų šalių