Lietuviškos el. leidybos pragiedruliai

Prieš kelis metus planšetinių kompiuterių gamintojų sukeltas entuziazmas įkvėpė ne tik paprastus vartotojus, bet ir popierinių leidinių leidėjus. Bijodami pavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, pasiskaitę „Apple“, „Samsung“, „Asus“ pranešimus spaudai apie rekordinius pardavimus, ne vienas lietuvių leidėjas paskubėjo susikurti elektronines žurnalų versijas. Tiesa, praeitais metais nei skaitytojų, nei prenumeratorių jie beveik nepritraukė. Kai kurie jau ir uždarė tik ką sukurtus elektroninius leidinius. Kodėl ši inovacija nepritraukė naujų skaitytojų?

Priežastis paprasta – lietuviai neturėjo planšetinių kompiuterių. Rinkos tyrimų kompanija „GFK“ tik šiais metais ėmė skaičiuoti jų pardavimus mūsų krašte.  Ir kokie rezultatai? Palyginus neblogi. Per devynis šių metų mėnesius parduota 19 716 planšetinių kompiuterių, kurių bendra vertė - 32 milijonai litų. Šių metų pardavimų  prognozė – 31 000 planšetinis kompiuteris. Jei sugretintume šiuos rezultatus su nešiojamų kompiuterių rinka, kuri šiais metais sieks 148 000 vnt. (lygiai tiek pat, kiek ir praėjusiais metais), matytume, kad pasaulines tendencijas pasieksime po 3 metų, kai parduodamų nešiojamų ir planšetinių kompiuterių kiekiai susilygins.

Kita vertus, išmaniųjų telefonų bumas demonstruoja, kad inovatyvūs produktai nesukelia psichologinio barjero lietuviais. Šiais metais per 9 mėnesius buvo parduota virš 200 000 vnt. išmaniųjų telefonų – 50 procentų daugiau, nei pernai. Iki metų pabaigos mūsų rinkoje bus realizuota per 300 000 išmaniųjų telefonų. Žinoma, išmanieji telefonai neretai dotuojami operatorių – norintiems įsigyti naujus įrenginius psichologinio kainos barjero nebelieka.  Išmaniųjų telefonų naudotojai lengviau pereina prie  planšetinių kompiuterių naudojimo – jiems tai nebeatrodo egzotiška pramoga.  Tad pasirengusiems elektroninei leidybai Lietuvoje, beliko kantriai palaukti savo skaitytojo. Vos kelis metus.