Nesibaigiantis valdiškų interneto portalų kūrimas ir nuolatinis tobulinimas neretai vykdomas tik tam, kad galima būtų legaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Be abejo, investicijos į tokius portalus tėra tik lašas jūroje, palyginti su tomis pro šalį plaukiančiomis milijardinėmis sumomis, skirtomis, pavyzdžiui, atominės elektrinės uždarymui. Tačiau tai vis tiek taikliai atspindi valdančiųjų požiūrį į biudžeto pinigus. Esantiesiems valdžioje juos galima leisti (pasiimti) be menkiausios atsakomybės.
Neveikiantis legendinis portalas lietuva.gyvai.eu, tekainavęs tik per pusę milijono litų, – vienas ryškesnių pinigų plovimo pavyzdžių. Turėjęs veikti mažiausiai 10 metų net septyniomis kalbomis ir garsinti Lietuvą visame pasaulyje, jis jau visus metus iš viso neveikia, o Generalinės prokuratūros pareigūnai, turėdami absoliučiai visus įrodymus ir specialistų išvadas apie pavogtus pinigus, ketvirtus metus iš eilės daro viską, kad lėšas pasisavinę asmenys būtų laisvi ir neliečiami.
Kol klesti absoliutus valdžios palaimintas ir puoselėjamas nebaudžiamumas, į naująsias technologijas „liaudies tarnai“ mielai „investuoja“ ir toliau.
Žiniasklaida skelbė, kad Ministro pirmininko tarnybos kanclerio pavedimu Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimo, nustatančio reikalavimus valdžios įstaigų interneto svetainėms, pataisų projektas netrukus guls ant vyriausybės stalo.
Šių metų geriausio metų valdininko titulą iškovojęs vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tvirtino, kad valdiški tinklalapiai turės supanašėti dizaino požiūriu. Kiek tai kainuos, nesuskaičiuota.
Taip pat nėra aišku, kodėl reikia papildomai viską vienodinti, – juk daugybė lėšų iki šiol jau yra išleista ir turinio valdymo sistemų / paslaugų nupirkta.
Į ekspertai.eu klausimus atsakė vyriausybės atstovas, dėl nežinomų priežasčių nenorėjęs viešinti savo pavardės.
– Kam reikalingas valstybinėms įstaigoms papildomas išlaidavimas?
– Atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, yra atsisakyta ketinimų taikyti itin griežtus reikalavimus vyriausybės ir ministerijų tinklalapiams dizaino požiūriu suvienodinti. Tačiau, kaip ir anksčiau, institucijoms privaloma laikytis apraše nurodytų reikalavimų dėl turinio – kokia informacija turi būti skelbiama interneto svetainėse.
– Ar yra nustatyta vartotojų nusiskundimų dėl to, kad kurių nors ministerijų svetainės būtų nepakankamai informatyvios arba sukeltų kokių nors naršymo problemų?
– Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK), atsakingo už nutarimo įgyvendinimo koordinavimą, duomenimis, tokio pobūdžio nusiskundimų iš vartotojų nėra gauta.
– Kiek iš viso valstybėje yra biudžeto lėšomis prikurtų interneto tinklalapių per pastaruosius 8 metus?
– Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstatymą visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo turėti savo interneto svetainę.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme valstybės institucijos ir įstaigos yra: atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas; taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, kai jos teikia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.
IVPK nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 906 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės.
– Kiek iš viso valstybinės institucijos yra investavusios į įvairiausius tinklalapius? Gal galite pateikti tikslius skaičius – išlaidas per pastaruosius 8 metus?
– Valstybinės bei savivaldybių institucijos įstaigos interneto svetainių kūrimą finansuoja iš vadinamųjų asignavimų išlaidoms. Šie asignavimai nėra skiriami konkretiems projektams, todėl valstybės biudžete įstaigų interneto svetainių kūrimas neatsispindi. Konkrečios išlaidos atsispindi kiekvienos institucijos biudžete.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]