Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas: kūrybiškai mąstyti – tai pakankinti savo protą

„Kūrybiškumas – tai sugebėjimas pakankinti protą truputį daugiau, nei įprasta“, – po manifesto už kūrybišką mokyklą pristatymo Paryžiuje sakė Arūnas Gelūnas, Lietuvos ambasadorius prie UNESCO. Nacionaliniame projekte „Kūrybinės partnerystės“ dalyvaujančių mokytojų ir mokinių minčių įkvėptas manifestas jau peržengė Lietuvos ribas ir, anot ambasadoriaus, turi šansą tapti ne išimtimi, o norma.

A. Gelūno teigimu, kai kurios manifesto tezės, pavyzdžiui, „legalizuoti jausmus“ ar „mokytis visu kūnu“, gali nutvilkyti konservatyvesnius ugdytojus, tačiau jie jau priimti kai kuriose mokyklose. Ten į mokinį žvelgiama ne tik kaip į užduotis vykdančią mašiną, o kaip į žmogų su svajonėmis, lūkesčiais ir kūrybiniais impulsais.

Paryžiuje vykusiame lietuvių literatūros tyrėjos, pedagogės, edukologės, humanitarinių mokslų daktarės Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms skirtame renginyje manifestą už kūrybišką mokyklą pristatė „Kūrybinių partnerysčių“ vadovė Milda Laužikaitė. Įvairių šalių ambasadoriams prie UNESCO, diplomatams ir svečiams ji pristatė Lietuvos mokyklose vykdomą unikalų projektą ir pasakojo apie dvejus metus brandintą manifestą, atsiradimo istoriją, viziją ir tikslus.

„Manifestas jau sulaukė dėmesio ir žmonių palaikymo Lietuvoje. Labai džiugu, kad manifeste skelbiamos mintys buvo išgirstos ir Paryžiuje. Mieste, kuris visada garsėja naujomis, drąsiomis ir progresyviomis idėjomis“, – sako M. Laužikaitė.

A. Gelūnas teigia, kad kūrybiškas žmogus turi išmokti mąstyti pats, kad kūrybiškumas yra mąstymo drąsa ir originalumas. „Galvodamas apie kūrybiškumą aš visuomet prisimenu anglišką posakį thinking outside the box, t. y. mąstymas už griežtai nubrėžtų rėmų. Kūrybiškumas dažnai reikalauja peržengti šiuos rėmus, normas ir taisykles“, – pasakoja A. Gelūnas.

Apsiprasti su iššūkiais, A. Gelūno teigimu, žmogus turėtų jau ankstyvoje vaikystėje – darželyje, šeimoje ir mokykloje. Jis prisimena, kad mokyklos metais mokytojai netaikė netradicinių mokymosi būdų, viskas vykdavo pagal griežtas mokymosi programas.

„Mokiausi sovietinėje mokykloje, kuri buvo griežtai reglamentuota, sukaustyta ideologiniais reikalavimais, tačiau turėjome geras anglų ir rusų kalbos mokytojas. Jos naudodavosi šiek tiek gausesniais šaltiniais, negu nurodydavo programa. Rengdavome anglų kalbos spektaklius, kurie motyvavo moksleivius ir šiek tiek praturtino mokymosi procesą“, – prisimena A. Gelūnas.

Ambasadorius pasakoja, kad komandinio darbo, kuris šiandien mokykloje užima svarbią vietą, mokyklos metais jis nemėgo. „Individualumas ir buvimas nepanašiam į kitus mokykloje buvo reikšmingesnis dalykas nei kažko darymas kartu. Tačiau su bičiuliais organizuodavome vakarėlius, įvairias šventes, diskotekas, aptardavome programą, spręsdavome, kokią muziką grosime. Bet viskas vyko tik mūsų asmenine iniciatyva“, – sako A. Gelūnas.

Šiandienės mokyklos, pasak A. Gelūno, nepalyginti kūrybiškesnės, nors esama ir vangesnių, ne tokių atvirų įvairioms naujovėms. „Lietuvoje yra ambicingų mokyklų, kur mokytojas tikrai yra savo mokinio vyresnis kolega, kur mokiniai įtraukiami į labai svarbius kūrybinius procesus“, – tvirtina Lietuvos atstovas prie UNESCO.

A. Gelūnas viliasi, kad „Kūrybinių partnerysčių“ inicijuoto ir patvirtinto manifesto už kūrybišką mokyklą tekstas ilgainiui bus suprantamas ir priimtinas daugeliui Lietuvos mokyklų.

Manifesto iniciatoriai ir kūrėjai siekia, kad visuomenė aktyviai prisidėtų prie kūrybiškos mokyklos kūrimo, ir kviečia visus pritarti manifestui „Kūrybinių partnerysčių“ interneto svetainėje.

Šiemet „Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos. Programa Lietuvoje prasidėjo 2011 metais ir joje jau dalyvavo 4 000 įvairaus amžiaus moksleivių.

Nuoroda į manifesto už kūrybišką mokyklą garso įrašą ČIA.