Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) jau seniai nepasiekiamas eiliniams Lietuvos piliečiams – praėjo tie laikai, kai į jį galėjo kreiptis kiekvienas. Dabar tokia teise pasinaudoti gali tiek tie, kurie įstengia pasisamdyti brangiai apmokamą advokatą. Aukščiausiuosius teisėjus nuo žmonių kasacinių skundų saugo budri atrankos komisijos akis, kuri vertina, ar advokatų pateikti argumentai yra pakankamai išsamūs, o visi „neišsamūs“ skundai net nepriimami. Taip pažeidžiama konstitucinė piliečių teisė kreiptis į teismą, tad būtinos skubios Civilinio proceso kodekso pataisos.
Gana dažnai tenka susidurti su atvejais, kai žmogus veltui bando prisibelsti į LAT, kasaciniame skunde nurodydamas, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o ji ginčijamu klausimu yra nevienoda. LAT kasacinių skundų atrankos komisija tokių skundų dažnai net nepriima nagrinėti, nusprendusi, kad eilinio Lietuvos piliečio pateikti teisiniai argumentai nėra pakankamai išsamūs (!).
Nors visuotinis teisės principas skelbia, kad „teismas žino įstatymus“, tačiau ši atrankos komisija iš anksto nusprendžia, kad skundas nevertas teismo - nenurodydama nei „išsamumo“ kriterijų, kurių jis neva neatitinka, nei tai apibrėžiančių teisės aktų. Jų, beje, ir nėra, nes šis mistinis “išsamumas” nėra niekaip reglamentuotas.
Tad pateikti kasacinį skundą LAT tapo iš esmės neįmanoma, ypač jei jį rengia advokatas, neturintis šiame teisme jokių „darbinių“ ryšių.
Kadangi Lietuvos Civilinio proceso kodeksas nenustato jokių teisinių argumentų išsamumo kriterijų, tai sudaro prielaidas atrankos komisijai galimai piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir atmetinėti skundus, jei juos parengė ne „savi“ advokatai, kuriems tuos skundus galbūt rašo tie patys teisėjai. Tikėtina, kad tokia praktika yra plačiai išplitusi visuose teismuose: apeliacinius ir kasacinius skundus parašo patys teisėjai, o juos pasirašo jų nurodyti ir su jais „bendradarbiaujantys“ advokatai, kurie iš anksto garantuoja, kad skundas bus priimtas.
Tokioje terpėje, kai įstatyme palikta patogi landa teisėjų korupcijai ir piktnaudžiavimui, yra pažeidžiama asmenų teisė kreiptis į teismą, jei kasacinį skundą surašęs advokatas nepalaiko verslo ryšių su tokiu būdu papildomai uždarbiaujančiais teisėjais. Be to, eilinis Lietuvos pilietis nebeturi ir teisės tiesiogiai kreiptis į LAT, nors šią teisę jam garantuoja Lietuvos Konstitucija.
Kitų šalių kasaciniai teismai bei Europos Teisingumo Teismas taip pat reikalauja, kad skundą surašytų advokatas ir būtų pateikti teisiniai argumentai, bet jokioje demokratinėje valstybėje joks teismas iš anksto nesprendžia, ar kasacinio skundo argumentai išsamūs ir pagrįsti. Tai turi būti sprendžiama tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje, o ne Lietuvos Konstitucijoje nenumatytoje kasacinių skundų atrankos komisijoje, kuri šiuo metu faktiškai yra perėmusi LAT funkcijas. Todėl būtina skubiai pasirūpinti Civilinio proceso kodekso pataisomis, kurios panaikintų subjektyvų, neapibrėžtą, o kartu galbūt ir korupcinį „teisinių argumentų išsamumo“ kriterijų, kuriuo dangstantis teisingumo siekiančių žmonių skundai išmetami į šiukšliadėžę. Tik tokios pataisos Lietuvos piliečiams vėl atvertų duris į LAT.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]