Lietuvos kelias į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją

Lietuva, Latvija ir Estija 1996 m. įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO, angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) deklaraciją, patvirtinančią norą prisijungti prie EBPO). 2002 m. rugsėjo mėn. EBPO generaliniam sekretoriui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare. 2012 m. spalio mėn. Lietuva atnaujino prašymą dėl narystės EBPO. EBPO Taryba 2015 m. balandžio 9 d.  pakvietė Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą. EBPO Ministrų taryba šį sprendimą oficialiai patvirtino 2015 m. birželio 4 d.

Aptarsime Lietuvos siekį tapti EBPO nare 1996–2012 m., intensyvaus bendradarbiavimo laikotarpį nuo 2013 m., oficialių derybų dėl Lietuvos narystės EBPO pradžią, taip pat pateiksime trumpą informacija apie šią organizaciją, jos įkūrimą ir plėtrą.
 
EBPO įkūrimas ir jos plėtra
 
EBPO[1] buvo įkurta JAV iniciatyva 1961 m. kaip pamaina Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijai, EEBO (angl. Organisation for European Economic Cooperation, OEEC). Po Antrojo pasaulinio karo Europos lyderiai suprato, kad geriausias būdas užtikrinti ilgalaikę taiką – skatinti bendradarbiavimą. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, vienijusi Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta 1948 m. balandžio 16 d. Ji administravo Maršalo planą – po Antrojo pasaulinio karo JAV pasiūlytą Europos ekonomikos atgaivinimo projektą. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijai priklausė 18 valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Šveicarija, Turkija ir Vakarų Vokietija[2].

EBPO buvo įkurta, kai prie EEBO prisijungė JAV ir Kanada: šios dvi valstybės kartu su EEBO nariais (iš viso – 20 valstybių) 1960 m. gruodžio 14 d. pasirašė naują EBPO Konvenciją[3], EBPO oficiali įkūrimo data – 1961 m. rugsėjo 30 d., kai įsigaliojo Konvencija.  

Šiuo metu EBPO jungia 34 valstybes. Jos centrinė būstinė yra Paryžiuje.
Nuo EBPO įkūrimo prie jos prisijungė dar 14 valstybių. 1964 m. šios organizacijos nare tapo Japonija, 1969 m. – Suomija, 1971 m. – Australija, 1973 m. Naujoji Zelandija. Tolesnio plėtros etapo šalims teko laukti gana ilgai – tik po 21 metų pertraukos (1994 m.) EBPO nare tapo Meksika, į EBPO priimtos pirmosios Vidurio Europos valstybės: 1995 m. – Čekija, 1996 m. – Lenkija ir Vengrija, 2000 m. – Slovakija. 1996 m. šios organizacijos nare tapo Pietų Korėja.

Kitas priėmimo į EBPO etapas prasidėjo 2007 m., kai EBPO Taryba nusprendė pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje su Čile, Estija, Izraeliu, Rusija ir Slovėnija. 2010 m. gegužės mėn. Čilė, Estija (ji pirmoji iš posovietinių šalių pasirašė stojimo į EBPO sutartį), Izraelis ir Slovėnija buvo pakviesti tapti tikraisiais organizacijos nariais[4]. Pasirašant Estijos stojimo į EBPO sutartį, EBPO generalinis sekretorius gyrė Estiją, kad ji laikosi atviros ir skaidrios ekonomikos politikos.

EBPO Ministrų taryba 2013 m. gegužės mėn. paskelbė sprendimą dėl artimiausio organizacijos plėtros etapo. Plėtros procesas, atsižvelgiant į EBPO vidinius pajėgumus, turėtų būti išdėstytas per tam tikrą laikotarpį. EBPO taryba 2013 m. gegužės mėn. nusprendė pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje su Kolumbija ir Latvija, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Kosta Rika ir Lietuva, siekiant pasirengti būsimam jų stojimo į organizaciją procesui[5]. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espen Barth Eide paaiškino, kad techninė priežastis, kodėl Latvija gavo pakvietimą pradėti pasiruošimą narystei anksčiau nei Lietuva yra ta, kad Latvija „buvo seniau procese“ nei Lietuva, kartu primindamas, kad sprendimai organizacijoje priimami bendro sutarimo būdu[6]. Latvija visateise nare tikisi tapti 2016 m.

EBPO Taryba 2014 m. kovo 12 d. nutarė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kuriam laikui atidėti Rusijos stojimo į EBPO procesą. EBPO nariai taip pat susitarė, kad organizacija turi pozityviai reaguoti į Ukrainos prašymą toliau stiprinti EBPO ir Ukrainos bendradarbiavimą, pirmiausia pasinaudoti EBPO kompetencija, sprendžiant viešosios politikos iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina[7].

EBPO Taryba 2015 m. balandžio 9 d. pakvietė Kostą Riką ir Lietuvą pradėti formalias derybas dėl stojimo į EBPO. Jos taip pat buvo pakviestos į EBPO Ministrų tarybos susitikimą 2015 m. birželio 3 ir 4 dienomis Paryžiuje[8]. Šiame susitikime buvo paskelbta derybų dėl stojimo į EBPO pradžia su Lietuva ir Kosta Rika. Lietuva – paskutinė iš Baltijos valstybių, pakviesta derėtis dėl narystės šioje organizacijoje.

EBPO narėmis gali tapti tik stabilios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Plėtros klausimais EBPO laikosi nuostatos, kad priklausomai nuo to, kiek Europos valstybių yra kviečiama prisijungti, atitinkamai tiek kvietimų turi būti pateikta ir potencialioms narėms iš kitų kontinentų. Taip pabrėžiamas EBPO įsipareigojimas toliau plėtoti organizaciją kaip pasaulinę[9]. Lietuvos užsienio reikalų viceministro Rolando Kriščiūno teigimu, per 2013 m. EBPO ministrų susitikimą Europoje buvo pastebėtos dvi stiprios kandidatės – Latvija ir Lietuva, Lotynų Amerikoje – Peru, Kosta Rika ir Kolumbija. Kviečiant derėtis, buvo atsižvelgta į geografinį balansą. Tai viena iš priežasčių, kodėl derybų 2013 m. buvo pakviesta viena Europos šalis ir viena Lotynų Amerikos – Latvija ir Kolumbija. Dėl Lietuvos ir Kosta Rikos buvo priimtas sprendimas stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pradėtos derybos kitame plėtros etape. Kita vertus, Latvijos, patyrusios didžiausią smūgį ES per finansų krizę, atsitiesimas tapo ryškia sėkmės istorija. EBPO siekia, kad ES valstybės narės turėtų patirties, kurią galėtų perduoti kitoms narėms. Lietuva taip pat turi savų pranašumų. Lietuvos perėjimas iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką – didžiulė reforma. Kitas svarus argumentas – Lietuvos regioninis vaidmuo, patirtis bendradarbiaujant su Rytų kaimynystės šalimis. Iš dalies atsižvelgiama ir į ES šalių pasirengimą prisijungti prie euro zonos, nes tai irgi parodo valstybių pažangą, pasirengimą integruotis į tarptautines struktūras[10].
EBPO vis labiau savo veiklą nukreipia ne tik į valstybes nares, bet taip pat siūlo savo analitinę ekspertizę besivystančioms ar kitoms bendradarbiavimu su EBPO suinteresuotoms valstybėms. Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje. Pagrindiniai EBPO partneriai – naujieji ekonominiai gigantai (Brazilija, Indija ir Kinija), taip pat Indonezija ir Pietų Afrikos Respublika. EBPO narėms kartu su svarbiausiomis partnerėmis tenka 80% pasaulinės prekybos ir investicijų, svarbus vaidmuo sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria pasaulio ekonomika[11].

Pagrindiniai EBPO tikslai, nurodyti EBPO Konvencijoje[12] − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, kelti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti pasaulio ekonomiką, prisidėti prie tvirtos EBPO ir kitų šalių ekonomikos plėtros, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo.
Pagal EBPO Konvenciją sprendimai, išskyrus specialius atvejus, priimami vienbalsiai visų narių sutarimu. Viena valstybė narė turi vieną balsą. Sprendimus priima visų valstybių narių Taryba: vyksta nuolatinių atstovų susitikimai (Taryba) arba ministrų susitikimai (Ministrų taryba). Ministrų taryba (Ministrų tarybos susitikimas) – aukščiausio lygio EBPO renginys, kurio metu organizacijai priklausančios valstybės patvirtina artimiausio laikotarpio veiklos gaires. Taryba kiekvienais metais paskiria pirmininką, kuris vadovauja Ministrų tarybos susitikimams. 2015 m. EBPO Ministrų Tarybai pirmininkauja Nyderlandai. Taryba 5 metams paskiria generalinį sekretorių, kuris yra atskaitingas Tarybai ir pirmininkauja nuolatinių atstovų sutikimams (Tarybai).
XXI a. EBPO siekia tapti viena iš pagrindinių globalizacijos procesams įtaką darančių organizacijų. EBPO – unikalus forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktiką. EBPO svarstomų klausimų spektre – makroekonominiai, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų klausimai[13].

EBPO – tarptautinė organizacija, vienijanti politinį atstovavimą su gilios ekspertinės analizės pajėgumais. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos palankiai vertina EBPO rengiamas tyrimais ir analize pagrįstas studijas, apžvelgiančias tam tikrų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių. EBPO veikia kaip analitinis centras, atliekantis įvairius tyrimus bei prognozuojantis ateities tendencijas. Prie EBPO veikia komitetai, kurie suskirstyti pagal atitinkamas veiklos sritis. Komitetuose dalyvauja atitinkamos srities ekspertai iš valstybių narių. Valstybės kandidatės paprastai dalyvauja stebėtojo teisėmis. Prie komitetų gali būti sudaromos darbo grupės atitinkamiems klausimams nagrinėti. Iš viso EBPO veikia daugiau kaip 250 EBPO komitetų ir darbo grupių, kurios suteikia galimybę valstybių narių pareigūnams vertinti partnerių atliekamas reformas, dalytis patirtimi ir savo šalyje taikyti labiausiai pasiteisinusią pasaulinę praktiką. Veiklos sričių įvairovė didelė – makroekonomika, fiskalinė ir investicijų politika, įmonių valdymas, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos.
EBPO veiklą finansuoja valstybės narės. Kiekvienos valstybės įnašas apskaičiuojamas pagal formulę, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės ekonomikos pajėgumą. Didžiausias įnašas tenka JAV (beveik 21,2 % viso biudžeto), po jos seka Japonija (12,86 %), Estijos įnašas – 1,43 %. Metinis EBPO biudžetas 2014 m. sudarė 357 mln. EUR. Sekretoriate dirba 2 500 žmonių. Generalinio sekretoriaus metinis atlyginimas 2014 m. siekė 206 780 EUR[14].
 
Lietuvos siekis tapti EBPO nare (1996–2012 m.)
 
Lietuvos narystė EBPO buvo ir išlieka vienas pagrindinių ekonominių ir politinių šalies prioritetų. Lietuva su EBPO bendradarbiauti pradėjo 1996 metais, kai kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis (Latvija ir Estija) įteikė organizacijai deklaraciją, patvirtinančią norą prisijungti prie EBPO.

1998 m. Baltijos šalims buvo patvirtinta EBPO Baltijos regioninė programa (BRP), kuria buvo siekiama rengtis narystei organizacijoje. Lietuva aktyviai dalyvavo šioje programoje. BRP apėmė daugelį Lietuvai svarbių sričių, tokių kaip užsienio investicijų skatinimas, finansų politika, mokesčių administravimas, kapitalo rinka, konkurencijos politika, darbo rinka, socialinė apsauga, mokslas ir švietimas, smulkus ir vidutinis verslas, žemės ūkio politika, kova prieš korupciją. Pagrindinis šios programos tikslas – skatinti ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, kaip demokratinės visuomenės plėtros pagrindą, sudaryti prielaidas įdiegti pažangiausius valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodus Lietuvoje. Lietuva traktavo BRP kaip pasirengimo narystei EBPO programą. BRP buvo baigta 2005 m. ir jos įgyvendinimas gavo puikius ekspertų vertinimus (EBPO ekspertų įvertinta kaip viena sėkmingiausių organizacijos programų).

Nuo 2000 m. siekis tapti EBPO nare buvo įtvirtintas LR Vyriausybės programose.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija 2002 m. liepos mėn. parengė ir pateikė Vyriausybei nutarimo projektą „Dėl Narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO, Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD) tikslingumo“. Buvo pažymėta, kad Lietuvos narystė EBPO būtų ypač svarbi, siekiant sparčiau integruotis į pasaulio ekonomines ir politines struktūras bei užtikrinti deramą vietą globalizacijos procesuose. Lietuvos narystė šioje įtakingoje ir išsivysčiusias valstybes vienijančioje organizacijoje būtų svarbi Lietuvai politine ir ekonomine prasme bei integruojantis į ES. Lietuvai tapus ES nare, dalyvavimas EBPO struktūrų darbe pasitarnautų Lietuvai įgyvendinant ir vykdant visus dėl narystės ES prisiimtus ekonominius, teisinius bei politinius įsipareigojimus. Visos ES valstybės yra EBPO narės. Šios organizacijos narėmis neseniai tapo ir ES kandidatės Čekija, Vengrija, Lenkija bei Slovakija. Ekonominiu aspektu narystė EBPO organizacijoje suteiktų Lietuvai palankesnes galimybes užbaigti perėjimo į rinkos ekonomiką procesus, naudotis per daugelį metų EBPO sukaupta analitine medžiaga įvairiose srityse, o tai savo ruožtu sudarytų palankias galimybes Lietuvos Vyriausybei formuoti pasaulinius standartus atitinkančią politiką. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pareiškusių norą tapti šios organizacijos nare[15].

Vyriausybė 2002 m. liepos mėn. pripažino, jog Lietuvai tikslinga siekti narystės EBPO ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją pateikti prašymą dėl kvietimo prisijungti prie EBPO Konvencijos. Vyriausybės vertinimu, Lietuvai narystė EBPO būtų svarbi tiek ekonomine, tiek politine prasme, ji suteiktų galimybę naudotis sukaupta analitine medžiaga, susipažinti su inovacinių technologijų sklaida. 2002 m. rugsėjo mėn. EBPO generaliniam sekretoriui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare[16]

Tuometinis Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Romas Švedas teigė, kad Lietuva turėtų būti priimta į EBPO, nors šios organizacijos plėtra yra labai problemiškas klausimas. Pasak jo, EBPO ilgą laiką nebuvo plečiama, todėl didesnė problema yra ne Lietuvos priėmimas, bet pačios organizacijos plėtra, nes kartu su Lietuva paraiškas yra padavusios ir kitos Europos valstybės, todėl EBPO narės, kurios nėra Europos valstybės, susirūpinusios, kad ES netaptų dominuojanti organizacija EBPO[17].

2007 m. prasidėjus kitam EBPO plėtros etapui, Lietuva nebuvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje

2012 m. Lietuva atnaujino prašymą dėl narystės EBPO. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis 2012 m. spalio 22 d. Paryžiuje EBPO generaliniam sekretoriui Angeliui Gurria oficialiai įteikė Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus laišką, kuriuo patvirtinama Lietuvos nuostata tapti EBPO nare ir prašoma oficialios generalinio sekretoriaus paramos šiam strateginiam Lietuvos siekiui. Buvo tikimasi, kad artimiausias EBPO plėtros etapas bus paskelbtas 2013 m. viduryje. Susitikime ministras pabrėžė, kad Lietuva, atsižvelgiant į formalius EBPO narystės kriterijus, yra viena labiausiai narystei pasirengusių regiono šalių. Prisijungusi prie šio elitinio valstybių klubo, Lietuva būtų ne tik naudos gavėja, bet ir, pasinaudodama savo aktualia patirtimi, produktyviai įsijungtų į EBPO veiklą. Lietuva galėtų būti ypač aktyvi organizacijos diskusijose dėl naujausių technologijų diegimo viešajame sektoriuje, inovatyvių sprendimų taikymo, kuriant naujus regioninius transporto koridorius, ir dėl kovos su pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės iššūkiais. A. Ažubalis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva jau ilgą laiką yra aktyvi svarbiausių EBPO komitetų ir darbo grupių narė stebėtoja bei per pastarąjį dešimtmetį yra pateikusi paraiškas būti atstovaujama dar ne vienoje svarbioje EBPO institucijoje. Jis vylėsi, kad organizacija atsižvelgs į aktyvias Lietuvos pastangas siekiant artimesnio bendradarbiavimo ir parems šalies siekį tapti pilnateise nare[18].
 
Intensyvus Lietuvos dalyvavimas EBPO veikloje (nuo 2013 m.)
 
2013 m. gegužės mėn. buvo priimta EBPO Ministrų tarybos rezoliucija dėl globalios plėtros, kurioje minima galimybė 2015 m. pakviesti Lietuvą pradėti derybas dėl stojimo į organizaciją ir numatoma intensyvinti Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad strateginis Lietuvos siekis – tapti pilnateise EBPO nare – pagaliau įgavo konkrečią perspektyvą. Po daugelio metų tikslingo ir kantraus darbo, dėka visų institucijų sutarimo, leidusio nuolat išlaikyti narystę EBPO tarp šalies užsienio politikos prioritetų, Lietuva nusipelnė būti pakviesta į šį prestižinį šalių klubą[19].

Lietuva nuo 2013 m. pradėjo pereinamąjį intensyvaus bendradarbiavimo su EBPO etapą, suintensyvino dalyvavimą EBPO struktūrose, kad pasirengtų oficialioms deryboms dėl narystės organizacijoje 2015 m. Vyriausybės pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – koordinuoti veiksmus, siekiant efektyviai atstovauti Lietuvos interesams EBPO struktūrose ir sklandžiai įgyvendinti Lietuvai numatytą pasirengimo deryboms dėl narystės planą[20].
2013 m. spalio mėn. EBPO paskelbė Lietuvos ir EBPO veiksmų planą (angl. Lithuania – OECD Action Plan), skirtą intensyvaus bendradarbiavimo 2014–2015 m. laikotarpiui. Atsižvelgiant į Lietuvos interesus ir pasiūlymus, minėtas veiksmų planas užtikrino šalies ekspertams galimybę tiesiogiai dalyvauti EBPO nuolatiniuose komitetuose bei aukšto rango renginiuose, su organizacijos narėmis dalytis patirtimi prioritetinėse valstybės valdymo ir ekonominės veiklos srityse. Veiksmų plane taip pat numatyta jau nuo 2014 m. kartu su EBPO pradėti specializuotas šalies politikos peržiūras, kurios sudarytų potencialių derybų dėl narystės EBPO dalį. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad šio veiksmų plano paskelbimas yra svarbus momentas kelyje į EBPO, jį sėkmingai įgyvendinant, atsiranda galimybė 2015 m. iš gerų pozicijų startuoti derybose dėl pilnateisės narystės[21].

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas Vyriausybės pavedimu 2014 m. balandžio 8 d. Paryžiuje pasirašė Lietuvos ir EBPO susitarimą dėl finansavimo. Šis susitarimas reiškia naują Lietuvos intensyvaus bendradarbiavimo su EBPO etapą. EBPO įsipareigojo 3 metų laikotarpiu (2014–2016 m.) atlikti Lietuvos identifikuotų prioritetinių ūkio sričių ir vykdomų valdymo reformų peržiūras bei pateikti išsamius pasiūlymus. Susitarimas suteikė teisinį pagrindą EBPO ekspertams atlikti išsamias peržiūras, o jų metu gautas rekomendacijas panaudoti valstybės institucijų veiklai efektyvinti, skaidresnei verslo aplinkai kurti, sklandžiam viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimui užtikrinti[22]. EBPO politikos peržiūrų mechanizmas leidžia valstybei įsijungti į produktyvias diskusijas su kitomis šalimis narėmis apie galimybes pagerinti jos institucijų ir verslo veiklą, taip pat užsitikrinti naudą ir tarptautinį prestižą, prisijungiant prie aktualių EBPO teisinių dokumentų[23].
Narystės EBPO siekianti Lietuva pirmą kartą istorijoje sulaukė kvietimo dalyvauti aukščiausio lygio EBPO renginyje. 2014 m. gegužės mėn. EBPO Ministrų tarybos susitikime Lietuvai atstovavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Šiame susitikime Lietuva prisijungė prie naujos EBPO „Deklaracijos dėl automatinio apsikeitimo informacija mokesčių klausimais“ ir išreiškė palaikymą rengiamai EBPO „Deklaracijai dėl klimato kaitos“[24].

Aktyviai bendradarbiaujama įgyvendinant 2014–2015 m. Lietuvos-EBPO veiksmų planą, kuriuo Lietuva rengiasi narystei EBPO. Pagal šį planą 2014 m. pradėtos vykdyti Viešojo valdymo bei Reguliavimo reformos peržiūros. 2015 m. bus pradėtos dar penkios EBPO peržiūros: Valstybės valdomų įmonių, Inovacijų politikos, Ekonomikos, Rinkos atvirumo ir Statistikos peržiūros. Šalies institucijos dalyvauja 34 nuolatiniuose EBPO komitetuose, darbo grupėse ir programose. Lietuvos atstovai bendradarbiauja su EBPO ekspertais konkurencijos stiprinimo, ekonomikos liberalizavimo ir kovos su korupcija srityse. Šalis taip pat prisideda, teikiant EBPO paramą Ukrainai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija 2014 m. pabaigoje skyrė 30 tūkst. EUR EBPO vykdomam projektui Ukrainoje, kuriuo bus stiprinama teisinė ir institucinė šios šalies antikorupcijos aplinka bei stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas antikorupcijos srityje[25]. Taip pat Lietuva aktyviai dalyvauja EBPO forumuose ir kitose struktūrose. EBPO struktūros veikia įvairiose politikos srityse: ekonomikos, prekybos, švietimo, viešojo valdymo, sveikatos, finansų rinkų, investicijų, transporto ir komunikacijų, korupcijos prevencijos ir kitose[26].
Lietuvos ūkio ministerijos darbuotojai aktyviai dalyvauja EBPO Bendrovių valdymo, Reguliavimo politikos, Pramonės, inovacijų ir verslininkystės, Mokslo ir technologijų politikos komitetų, Valstybės nuosavybės ir privatizavimo darbo grupės ir Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programos veikloje, numatytas dalyvavimas dar kelių ekonomikai ir verslui reikšmingų priemonių veikloje. Pradėta Reguliavimo politikos peržiūra. Inovacijų politikos peržiūra ir Valstybės valdomų įmonių valdymo peržiūra pradedama 2015 m. Ūkio ministerijoje įsteigtas Nacionalinis koordinacinis centras, kurio paskirtis – didinti EBPO Rekomendacijų daugianacionalinėms įmonėms veiksmingumą Lietuvoje[27].

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2013 m. birželio mėn. dalyvauja EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komiteto ir šio komiteto darbo grupių veikloje stebėtojo statusu (angl. invitee). Šis komitetas svarsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos klausimus. Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete svarstomos naujausios tendencijos bei problemos, iškylančios pritaikant valstybės socialinę sistemą naujiems iššūkiams. Prie šio komiteto veikia 3 darbo grupės: Užimtumo darbo grupė, Socialinės politikos darbo grupė ir Migracijos darbo grupė. 2014 m. balandžio 22 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į EBPO dėl prisijungimo prie Jaunimo veiksmų plano, o 2014 m. balandžio 23 d. – dėl prisijungimo prie EBPO Rekomendacijos dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse. 2014 m. liepos mėn. EBPO generalinis sekretorius patvirtino Lietuvos prisijungimą prie minėtų dokumentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. pradėjo dalyvauti Europos Komisijos kartu su EBPO vykdomame projekte dėl jaunimo verslumo[28].
EBPO Bendrųjų ryšių departamento direktorius Marcosas Bonturi 2013 m. spalio mėn. pakvietė Lietuvą tapti Statistikos ir statistikos politikos komiteto (SSPK) dalyviais ir dalyvauti šio Komiteto organizuojamose sesijose ir susitikimuose. Lietuva 2014 m. sausio mėn. kvietimą priėmė. 2014 m. balandžio 7–8 d. Paryžiuje, EBPO būstinėje, Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė pirmą kartą dalyvio statusu dalyvavo SSPK posėdyje. Departamento ekspertai dalyvauja ir EBPO darbo grupių posėdžiuose: Nacionalinių sąskaitų, Finansų statistikos ir kituose posėdžiuose statistikos klausimais, kurie buvo organizuoti kitų EBPO struktūrų. Nuo 2015 m. Departamento ekspertai aktyviai įsijungė į pasirengimą Statistikos peržiūrai[29].

Vienas iš svarbių EBPO uždavinių – sąžiningos konkurencijos skatinimas. Šią veiklą koordinuoja Konkurencijos komitetas, įvairios darbo ir ekspertų grupės. Lietuvos konkurencijos taryba nuo 2001 m. dalyvauja EBPO Konkurencijos komiteto bei jo darbo grupių Nr. 2 „Konkurencija ir reguliavimas“ ir Nr. 3 „Bendradarbiavimas ir įgyvendinimas“ veikloje. Lietuvos konkurencijos taryba nuolat teikia apžvalgas, pranešimus ir kitą informaciją apie konkurencijos priežiūrą Lietuvoje[30].

2015 m. vasario mėn. pabaigoje buvo sudaryta Lietuvos narystės EBPO koordinavimo komisija, kuriai pirmininkauja Vyriausybės kancleris. Į ją taip pat įeina viceministrai, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Statistikos departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai[31].

Sprendimas dėl derybų su Lietuva pradžios turėjo būti priimtas, įvertinus Lietuvos ir EBPO veiksmų plano įgyvendinimą. Vilniuje viešėjęs EBPO globalių ryšių direktorius Marcosas Bonturi susitikime su ministerijų ir kitų nacionalinių institucijų ekspertais, vykusiame Užsienio reikalų ministerijoje 2015 m. vasario 26 d., aptarė Lietuvos ir EBPO 2014–2015 m. veiksmų plano įgyvendinimo pažangą. Jis pasveikino Lietuvos institucijas, sklandžiai vykdančias ambicingą ir intensyvų veiksmų planą ir pabrėžė, kad EBPO sekretoriatas labai palankiai vertina ne vien EBPO direktoratų atliekamų Lietuvos politikos peržiūrų eigą, bet ir produktyvų, profesionalų Lietuvos atstovų dalyvavimą EBPO komitetuose bei iniciatyvose[32].
 
Oficialių derybų dėl Lietuvos narystės EBPO pradžia (2015 m. birželio 4 d.)
 
Lietuvos darbo EBPO objektyvūs rezultatai per pastaruosius metus užtikrino svarbių EBPO narių paramą Lietuvos kandidatūrai. 2015 m. balandžio 9 d. posėdyje, EBPO Taryba pakvietė Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą (formalus Ministrų tarybos kvietimas pradėti derybas dėl narystės EBPO bus patvirtintas vėliau). Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad apie tai Prezidentę Dalią Grybauskaitę 2015 m. balandžio 9 d. telefonu informavo EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria. EBPO vadovas informavo Prezidentę, jog vieningu EBPO Tarybos, kurią sudaro visų valstybių narių atstovai, nutarimu Lietuva kviečiama pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje. Prezidentės teigimu, tai nuoseklių Lietuvos pastangų įvertinimas, kuris atvers daugiau galimybių ginti valstybės interesus. Narystė EBPO sustiprins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, leis glaudžiau bendradarbiauti su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis ir prisidės prie šalies augimo bei ekonominės gerovės skatinimo. Šalies vadovė pabrėžė, kad derybų dėl narystės EBPO pradžia taip pat yra ir įpareigojimas Lietuvai toliau stiprinti ekonomikos konkurencingumą ir diegti inovacijas, didinti jaunimo užimtumą, gerinti valstybės įmonių valdymą bei įgyvendinti kitas reformas, būtinas sėkmingai valstybės raidai. Pokalbio metu Prezidentė padėkojo EBPO generaliniam sekretoriui už ilgametį bendradarbiavimą su Lietuva ir perdavė padėką EBPO šalims narėms už parodytą pasitikėjimą Lietuvos pasirengimu siekti narystės šioje organizacijoje[33].

Vyriausybės spaudos tarnyba 2015 m. balandžio 10 d. pranešė, kad Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, jog nuolatiniai susitikimai su EBPO atstovais, valstybių narių vadovais, pokalbiai ir derybos bei Lietuvos ekonominė pažanga davė teigiamų rezultatų, šis pakvietimas – nuoseklaus ir atsakingo Lietuvos institucijų darbo, reformuojant šalies ūkio sričių valdymo modelį siekiant atitikti aukščiausio lygio tarptautinius standartus, rezultatas. Siekis užtikrinti sklandų pasirengimą Lietuvos narystei EBPO yra įtrauktas į Vyriausybės 2016 m. veiklos prioritetus.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvos pažanga yra pelnytai pripažįstama. Pasak jo, „vidutiniu darbo užmokesčiu tikrai negalėtume pasididžiuoti, būdami šios organizacijos nare, veikiausiai būtume vieni iš paskutinių, tačiau negalima buvo nematyti tos pažangos, kurią Lietuva padarė per tuos metus nuo įstojimo į ES, negalėjo neįvertinti to ryžto ir nuoseklumo, kuriuo Lietuva įveikė globalinę finansų krizę“. Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva jau 2010 m. pradėjo augti ir nuo tų metų padarė tikrai labai daug: pirmiausia, gerokai padidėjo BVP vienam gyventojui ir Lietuva praktiškai nenusileidžia ne tik Estijai, bet ir toliau artėja prie ES vidurkio (pasiekė beveik 75 %). Antras aspektas, kuris buvo įvertinas, – ekonominis, politinis stabilumas, kurį suteikia narystė ES, NATO ir tam tikras vidinės politinės kultūros lygis, kuris leidžia partijoms susitarti dėl svarbiausių dalykų[34] .

Sprendimą pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą dar turėjo oficialiai patvirtinti EBPO Ministrų taryba. 2015 m. m. birželio 4 d. EBPO Ministrų tarybos baigiamojoje sesijoje Lietuva buvo oficialiai pakviesta pradėti stojimo į EBPO procesą. EBPO Ministrų taryboje patvirtintos Lietuvos stojimo į EBPO kelio gairės. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, kalbėdamas EBPO Ministrų Tarybos baigiamojoje sesijoje, teigė: „Labai džiaugiamės Tarybos sprendimu, nes tai – mūsų atkakliai siektas tikslas, užsienio ir ekonomikos politikos strateginis prioritetas. Vyriausybė ir diplomatinės institucijos nuosekliai ir atsakingai dirbo pertvarkydamos atskirų šalies ūkio sričių valdymo modelį, kad atitiktų aukščiausio lygio tarptautinius standartus. Esame pasirengę eiti visateisės narystės organizacijoje link". Jis padėkojo už EBPO sekretoriato pagalbą ir valstybių narių pritarimą, Lietuvai siekiant narystės organizacijoje. A. Butkevičius tolesnę derybų eigą aptarė su EBPO generaliniu sekretoriumi Angelu Gurria. A. Butkevičius teigė, kad Lietuva, priklausydama prestižiniam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui, dar labiau sustiprins savo ekonomiką, užtikrins investicinį patrauklumą ir didesnį šalies konkurencingumą, tolesnę valdymo reformų sėkmę[35].

Po Lietuvos delegacijos susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi Angelu Gurria, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EBPO Susitarimą dėl Organizacijai suteikiamų privilegijų, imunitetų ir lengvatų. L. Linkevičius pabrėžė vertinantis šį susitarimą kaip pirmą konkretų žingsnį į Lietuvos narystę EBPO. Susitarimu Lietuva suteiks EBPO atstovams tokius pačius imunitetus ir privilegijas, kokie yra priimti EBPO šalyse narėse[36]. Jis taps sudėtine dalimi stojimo dokumentų, kuriuos, baigusi su EBPO narystės derybas, turi ratifikuoti šalis kandidatė[37].

Po EBPO Ministrų Tarybos sprendimo Lietuvos institucijų laukia 2–3 metus truksiantis intensyvus stojimo procesas – reikės atitinkamus teisės aktus suderinti su EBPO šalių teisės aktais, ratifikuoti EBPO Konvenciją.
Lietuvos oficialioji parama vystymuisi mažėja. Lietuvos oficialiuose pareiškimuose vis pakartojamas tikslas – oficiali parama vystymuisi turi pasiekti 0,33 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), tačiau 2013 m. ji tesudarė 0,11 % BNP, o 2014 m. – vos 0,09 % BNP[38]. Vilniuje viešėjęs EBPO Pagalbos vystymuisi komiteto pirmininkas Ericas Solheimas paragino labiau įsitraukti į Pagalbos vystymuisi komiteto veiklą. Jo teigimu, padėdama besivystančioms šalims, Lietuva gali išsirinkti vieną sritį, kurioje jaučiasi stipri, ir į ją sutelkti ribotus turimus išteklius. E. Solheimo manymu, tai galėtų būti švietimas arba technologijos. EBPO Pagalbos vystymuisi komitetas nustato pasaulinius standartus ir kryptis pagrindinėse vystomojo bendradarbiavimo srityse, tobulina ir įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo politiką[39]. Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančiosios direktorės Martos Čubajevaitės teigimu, vertėtų suprasti, kad įstojus į EBPO bus pagerinta ne tik verslo aplinka Lietuvoje, bet kaip išsivysčiusios ekonomikos valstybei teks prisiimti ir didesnę atsakomybę bei skirti didesnį dėmesį vystomojo bendradarbiavimo politikai[40].
 
Parengė Petras Tomkus.

[1] OECD: http://www.oecd.org/
[2] Organisation for European Economic Co-operation: http://www.oecd.org/general/organisationforeuropeaneconomicco-operation.htm
[3] Convention on the Organisation for Economic Co-operation and Development: http://www.oecd.org/general/conventionontheorganisationforeconomicco-operationanddevelopment.htm
[4] Accession : OECD welcomes Chile, Estonia, Israel and Slovenia: http://www.oecd.org/newsroom/accessionoecdwelcomeschileestoniaisraelandslovenia.htm
[5] OECD partners and enlargement: http://www.oecd.org/about/membersandpartners/enlargement.htm
[6] Plikūnė D. Lietuva vienu žingsniu priartėjo prie narystės „turtingųjų klube“: http://myep.delfi.lt/opinion/lietuva-vienu-zingsniu-priartejo-prie-narystes-turtinguju-klube.d?id=61510378
[7] Statement by the OECD regarding the status of the accession process with Russia & co-operation with Ukraine: http://www.oecd.org/newsroom/statement-by-the-oecd-regarding-the-status-of-the-accession-process-with-russia-and-co-operation-with-ukraine.htm
[8] Costa Rica and Lithuania invited to open formal OECD accession talks: http://www.oecd.org/about/membersandpartners/costa-rica-and-lithuania-invited-to-open-formal-oecd-accession-talks.htm
[9] Plikūnė D. Lietuva vienu žingsniu priartėjo prie narystės „turtingųjų klube“: http://myep.delfi.lt/opinion/lietuva-vienu-zingsniu-priartejo-prie-narystes-turtinguju-klube.d?id=61510378
[10] Slušnytė R. Narystė EBPO – ne vien dėl antpečių: http://vz.lt/?PublicationId=c30bac38-4586-437e-8c6b-20dc34b2833f
[11] OECD. History: http://www.oecd.org/about/history/
[12] Convention on the Organisation for Economic Co-operation and Development: http://www.oecd.org/general/conventionontheorganisationforeconomicco-operationanddevelopment.htm
[13] EBPO: http://www.urm.lt/default/lt/ekonomine-diplomatija/lietuva-tarptautinese-ekonominese-organizacijose/ebpo
[14] OECD. Budget: http://www.oecd.org/about/budget/
[15] Lietuva siekia tapti ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare (2002-07-05): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-siekia-tapti-ekonominio-bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacijos-nare_1
[16] Naujienų agentūros BNS pranešimas, 2002-09-13.
[17] Naujienų agentūros ELTA pranešimas, 2003-04-10.
[18] Lietuva siekia tapti ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare (2012-10-22): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-siekia-tapti-ekonominio-bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacijos-nare
[19] Lietuva pakviesta deryboms dėl narystės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (2013.05.30): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-pakviesta-deryboms-del-narystes-ekonominio-bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacijoje
[20] Rengiantis deryboms dėl narystės EBPO, Lietuvos institucijų atstovai aptarė bendradarbiavimo su šia organizacija aktualijas (2013-06-18): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/rengiantis-deryboms-del-narystes-ebpo-lietuvos-instituciju-atstovai-aptare-bendradarbiavimo-su-sia-organizacija-aktualijas
[21] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė bendradarbiavimo su Lietuva veiksmų planą (2013-10-22): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/ekonominio-bendradarbiavimo-ir-pletros-organizacija-paskelbe-bendradarbiavimo-su-lietuva-veiksmu-plana
[22] Lietuva stiprina bendradarbiavimą su EBPO (2014-04-08): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-stiprina-bendradarbiavima-su-ebpo; Žengtas dar vienas žingsnis Lietuvos kelyje į EBPO (2014-04-08): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/zengtas-dar-vienas-zingsnis-lietuvos-kelyje-i-ebpo
[23] Teisiniai dokumentai (angl. legal instruments) – EBPO Tarybos priimti Sprendimai (angl Decisions) ir  Rekomendacijos (angl Recommendations), kurie vadinami „EBPO aktais“, taip pat kai kurie kiti EBPO dokumentai. OECD Legal Instruments: http://www.oecd.org/legal/legal-instruments.htm
[24] Užsienio reikalų ministras atstovavo Lietuvai prestižinio ekonominio šalių susivienijimo renginyje Paryžiuje (2014-05-06): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/uzsienio-reikalu-ministras-atstovavo-lietuvai-prestizinio-ekonominio-saliu-susivienijimo-renginyje-paryziuje
[25] Lietuva parėmė EBPO vykdomą antikorupcijos projektą Ukrainoje (2014-12-22): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-pareme-ebpo-vykdoma-antikorupcijos-projekta-ukrainoje; Naujienų agentūros BNS pranešimas, 2015-04-09.
[26] EBPO: http://www.urm.lt/default/lt/ekonomine-diplomatija/lietuva-tarptautinese-ekonominese-organizacijose/ebpo
[27] Ūkio ministerija. Naujienos (2014-10-06): http://www.ukmin.lt/web/lt/naujienos/naujienos/ukio_ministras_e_gustas_su_darbo_vizitu_lankosi_paryziuje_; Nacionalinis koordinacinis centras (NKC): http://www.ukmin.lt/web/lt/investicijos/oecd-rekomendacijos
[28] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aktualijos: http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/tarptautines-organizacijos/ebpo.html
[29] Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis: http://www.stat.gov.lt/bendradarbiavimas-su-tarptautinemis-organizacijomis
[30] Tarptautinis bendradarbiavimas: http://kt.gov.lt/index.php?show=tarp
[31] Naujienų agentūros BNS pranešimas, 2015-04-09.
[32] EBPO giria Lietuvos bendradarbiavimo pažangą rengiantis narystei organizacijoje (2015-02-26): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/ebpo-giria-lietuvos-bendradarbiavimo-pazanga-rengiantis-narystei-organizacijoje
[33] Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės EBPO (2015-04-09); https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/pranesimai-spaudai/lietuva-pakviesta-pradeti-derybas-del-narystes-ebpo/22509
[34] G. Nausėda – apie kvietimą, kurio sulaukė Lietuva, Žinių radijas, 2015-04-09: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/g-nauseda-apie-kvietima-kurio-sulauke-lietuva.d?id=67663716
[35] Naujienų agentūros ELTA pranešimas, 2015-06-04.
[36] Apie kitose šalyse priimtas privilegijas ir imunitetus žr. Privileges and Immunities Agreements: http://www.oecd.org/legal/privileges-immunities-agreements.htm
[37] Naujienų agentūros ELTA pranešimas, 2015-06-04.
[38] Oficiali parama vystymuisi: http://www.orangeprojects.lt/site/?page=99&sub=726; Bendrai ES oficialiai paramai vystymuisi didėjant, Lietuvos skiriama parama mažėja (2015-04-13): http://www.pagalba.org/lt/lietuvos_politika/bendrai_es_oficialiai_paramai_vystymuisi_didejant_lietuvos_skiriama_parama_mazeja
[39] Lietuvoje vieši EBPO Pagalbos vystymuisi komiteto vadovas (2015-05-13): http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvoje-viesi-ebpo-pagalbos-vystymuisi-komiteto-vadovas
[40] Lietuva nori įstoti į „turtuolių klubą“: ką tai reiškia? (2015-05-18): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-nori-istoti-i-turtuoliu-kluba-ka-tai-reiskia.d?id=67992772