Lietuvos ekonomikos kreivės. Kur veda antirinkos kelias?

Padėtis Lietuvos ekonomikos sferoje išlieka sudėtinga. Tai susiję su specifine linija, kuri kertasi su rinkos dėsniais. Lietuvos ekonomikos sektoriai ilgus metus buvo tradiciškai susiję su kaimyninėmis šalimis – Rusija ir Baltarusija. Nuo 2022 metų, prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, Lietuvos valdžia ėmėsi visų priemonių galutinai nutraukti ekonominius ryšius su Rusija bei Baltarusija.

Su krize greitai susidūrė „Achemos“ koncernas – nuo 2022 m. rugsėjo įmonė nutraukė veiklą, dalis darbuotojų buvo iš karto atleisti. 2022 m. gruodį „Achema“ ėmė veikti iš dalies. Tačiau iki šiol įmonės veikla yra ribota. Yra realių grėsmių – kyla klausimas, ar bendrovė išsilaikys. Pagrindinė „Achemos“ krizės priežastis? Nutraukti ryšiai su Rusija. Būtent dėl valdžios nurodymų teko nutraukti šiuos ryšius, o juk dalį trąšų gamybos komponentų įmonė gaudavo iš Rusijos. Yra ir kitų šalių, iš kurių galima gauti tuos komponentus, tačiau jų kaina – daug didesnė.

Nuo 2022 metų su problemomis susiduria ir Lietuvos turizmo sektorius. Apie pusę viso turistų srauto sudarydavo turistai iš Rusijos bei Baltarusijos. Po Lietuvos valdžios sprendimo ryškiai riboti tų šalių piliečių patekimą į Lietuvą, veiklą nutraukė kai kurios turizmo firmos, ėmė užsidaryti ir viešbučiai. Štai 2023 metais užsidarė visa eilė Palangos viešbučių, tarp jų – kurorto centre buvę „Liukrena“ ir „Austėja“. Vytauto gatvėje ilgai sėkmingai veikęs „Liukrenos“ viešbutis buvo mėgstamas turistų iš Rusijos. Tačiau jau 2022 m. vasarą–rudenį jame apsistodavo nedaug žmonių. O 2023 m. pavasarį–vasarą – dar mažiau. Ir 2023 m. vasaros gale savininkai nutarė viešbutį uždaryti. Priežastis? Ryškiai ribojant Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą, tarp jų viešbučio klientų beveik neliko. O iki tol keliolika metų jie sudarė 60–70 procentų viešbučio klientų srauto. 2023 m. vasaros gale užsidarė ir viešbutis „Austėja“. Žlugimo priežastys panašios: nelikus turistų iš Rusijos srauto, viešbutyje apsistodavo nedaug žmonių. Ir rezultatas – darbą prarado 25 žmonės („Liukrenoje“) ir dar 39 žmonės („Austėjoje“). Iš viso bedarbių gretas papildė 64 Palangos gyventojai.

Nuo 2022 metų krizė įsigalėjo ir Lietuvos transporto sektoriuje. Kai Lietuvos valdžia ėmėsi griežtų priemonių riboti ryšius su Rusija, dalis transporto įmonių savo veiklą registravo kitose šalyse; štai nemažai jų įformino veiklą Nyderlanduose. Taigi, įmonių darbuotojai didele dalimi – Lietuvos piliečiai (po 50–70 procentų įmonių darbuotojų), tačiau mokesčiai patenka ne į Lietuvos, o į kitų šalių biudžetus.

Deja, kai kurios transporto įmonės žlunga. Štai šių metų pradžioje visai žlugo daug metų veikusi įmonė „Norlida“. Atleisti 20 darbuotojų. Dar 2023 m. pradžioje įmonėje dirbo 106 žmonės, o 2024 m. pradžioje – 76. Žlugimo priežastys? Ribojami ryšiai su Rusija. Jei kurios įmonės vis tik palaiko ryšius su Rusija – prieš tokias vykdomos atakos. Štai 2025 metų balandžio mėnesį kratos vyko Vilniuje ir Kaune, įmonės „Cargokodas“ patalpose. Teisėsauga apkaltino įmonės atstovus tariamų ryšių su Rusija palaikymu per Azijos kraštus. Buvo paimti dokumentai ir seife rasta 100 tūkstančių eurų. „Cargokodas“ – tai ilgus metus veikianti transporto įmonė. Joje dirba 32 darbuotojai.

Tuo tarpu tarptautinė padėtis kinta – vyksta derybų procesas tarp Rusijos ir JAV lyderių. Kai kurių šalių vadovai, kaip Slovakijos premjeras Fico, jau kelia klausimus dėl sankcijų Rusijai nutraukimo.

Ir įdomu pastebėti – į Rusijos rinkas nori grįžti Vakarų koncernų atstovai. Tik grįžti nebus paprasta. Tos nišos, kurias jie kadaise užėmė, dabar jau perimtos. Norint grįžti – reikia pateikti naujas iniciatyvas bei patrauklius projektus. Variantas „mes atsiprašome ir norime grįžti“ jau nesuveiks. Gali džiaugtis tie koncernai, kurie tęsė veiklą Rusijoje – jų pozicija pasiteisino.

Svarbu pastebėti – viena iš tikrų vietų, kuriose vyksta tikras dialogas, yra Peterburgo ekonomikos forumas.