Mažųjų kalbų atskirties Europoje priežastys yra per menkas dėmesys ir skiriami ištekliai mažųjų kalbų išlikimui, teigiama Lietuvos siūlomose Europos Sąjungos parlamentų Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų susitikimo išvadose.
Siūlomose priimti išvadose taip pat pabrėžiama, jog būtina sparčiau kurti ir plėtoti daugiakalbius skaitmeninius išteklius ir įrankius, reikalingus automatiniam vertimui ir semantinei kalbos duomenų analizei. Be jų neįmanomas kokybiškas vertimo įrankių, įprasminančių visų ES kalbų lygiateisiškumą, kūrimas.
Teigiama, jog realybėje mažųjų ir nekomercinių Europos kalbų ir jų paveldo išteklių skaitmeninimas tampa lokalia akademine misija, kurią dažnai komplikuoja žmogiškųjų išteklių, taip pat viešųjų ir komercinių institucijų dėmesio, paramos ir finansavimo trūkumas, o šios aplinkybės praktiškai sąlygoja faktinę mažųjų kalbų atskirtį Europoje.
Išvadose siūloma, jog tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu būtų skiriamas finansinis prioritetas šios atskirties mažinimui, siekiant, kad visos Europos kalbos artėtų prie minimalaus ES techninio išsivystymo standarto. Susitikimo dalyvių nuomone, kuriant ir plėtojant daugiakalbius skaitmeninius išteklius ir įrankius, prasminga taikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principus.
Taip pat išvadose siūloma išspręsti tarptautinių projektų įkainių disproporciją bei sudaryti sąlygas nuosekliai mažųjų kalbų integracijai į daugiakalbes mokslininkų infrastruktūras, susijusias su skaitmeninių išteklių ir kalbos technologijų kūrimu ir plėtra.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.