Lietuvos ir Tautos išlikimas

2023 m. vasario 21 d. 15.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Eimanto Grakausko ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Lietuvos ir Tautos išlikimas“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos visuomenės tarybos atstovai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pasiryžę pradėti referendumo iniciatyvą dėl Lietuvos ir Tautos išlikimo.

Spaudos konferenciją bus galima žiūrėti čia:

„Šiandien, kada visiškai nebepasitikime Lietuvos valdžia, keliančia grėsmę valstybės ir Tautos išlikimui, matome jos akivaizdų siekį sukelti karą mūsų žemėje, beatodairiškai ir ciniškai baigiančia iššvaistyti mūsų valstybei priklausantį turtą ir nuskurdinti Lietuvos piliečius, privalome ieškoti ne tai, kas mus skiria, bet VEIKTI DRAUGE. Jei mūsų tikslas – Lietuvos ir Tautos išlikimas.

Istorinė Lietuvos Atgimimo patirtis, kurią valdžia trina iš mūsų atminties, patvirtina Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir jo veiklos drauge su Lietuvos žmonėmis poveikio galią tuometei valdžiai, kurią privertėme priiminėti įstatymus, būtinus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Todėl ir šiandien būtina neatidėliotinai piliečių susirinkimuose rinkimų apygardose išrinkti Tautos susirinkimo narius, kurių bendra veikla, nesidalinant vadovaujančių postų, priverstų formalią Lietuvos valdžią suvokti, kad įstatymus priiminėti gali tik Tautos pasitikėjimą turinti valdžia, atsižvelgianti į piliečių nuomonę.

Bendram veikimui kviečiame drauge imtis referendumo iniciatyvos, kurios sėkmė priverstų Seimą gerbti ir vykdyti Lietuvos piliečių nuomonę.

Kviečiame drauge inicijuoti referendumo iniciatyvą dėl 300000 piliečių referendumo iniciatyvos parašų sumažinimo ir pakeitimo į skirtingus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio reikalavimus skirtingiems referendumams inicijuoti, keičiant Konstitucijos 9 straipsnio redakciją ir išdėstant ją taip:

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, kurių priimti įstatymai, aktai ir nutarimai yra privalomi vykdyti. Referendumai vyksta dvi dienas - šeštadienį ir sekmadienį. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato Konstitucinis referendumo įstatymas, kurio nuostatos negali prieštarauti Konstitucijai.

Referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja per šešis mėnesius šią valią savo parašais pareiškę piliečiai, turintys rinkimų teisę:

1) 125 tūkstančiai piliečių - dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“, valstybės sienų keitimo, naujos Konstitucijos priėmimo;

2) 100 tūkstančių piliečių - dėl Konstitucijos kitų skirsnių keitimo, Konstitucinio įstatymo, Konstitucinio akto priėmimo, pirmalaikių Respublikos Prezidento ir pirmalaikių Seimo rinkimų;

3) 75 tūkstančiai piliečių – dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pareiškimo ir kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų.

Per 15 dienų nuo referendumo inicijavimui būtino piliečių skaičiaus surinkimo patvirtinimo Seimas paskelbia referendumo datą, kuri negali būti ankstesnė kaip 3 mėnesiai ir vėlesnė kaip 4 mėnesiai nuo piliečių parašų surinkimo patvirtinimo. Nustatytu laiku Seimui nepaskelbus referendumo datos, Respublikos Prezidentas per 5 dienas skelbia referendumo datą ir pirmalaikius Seimo rinkimus. Respublikos Prezidentui per 5 dienas nepaskelbus referendumo datos ir pirmalaikių Seimo rinkimų datos, referendumas vyksta pirmąjį savaitgalį po 3 mėnesių, drauge su pirmalaikiais Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimais, kurie vyksta antrąją paskelbto referendumo dieną.

Valstybė užtikrina Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruotų referendumo iniciatorių ir referendumo iniciatyvos oponentų Lietuvos radijo ir televizijos nemokamų pusės valandos trukmės savaitinių laidų, o paskelbto referendumo metu – kasdienių programų transliavimą.

Referendumas pripažįstamas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumo sprendimas priimamas, jei įvykusio referendumo metu už referendumo sprendimą balsuoja daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.

Sprendimai dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“,1991 m. vasario 11 d. konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“, dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomi priimtais, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Sprendimas dėl kitų Konstitucijos nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių įvykusiame referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę.“

Ši nauja Konstitucijos 9 straispnio redakcija tuo pačiu referendumu suderinama su kitomis Konstitucijos nuostatomis.

2022-06-23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priėmė konstitucinį referendumo įstatymą, kuriuo po 300000 referendumo inicijavimui būtinų rinkimų teisę turinčių piliečių parašų surinkimo Seimas net 12 mėnesių gali vilkinti referendumo dienos paskelbimą. LRT suteikta teisė 6 mėnesius trunkančios referendumo iniciatyvos pristatymą vilkinti net iki 3 mėnesių.

Tautos sprendimas referendumu būtinas tuomet, kada jis inicijuojamas.

Seimas konstituciniu referendumo įstatymu įteisino teisę priimti sprendimus dėl esminių valstybės suverenitetą ginančių Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo paprasta referendume balsavusių piliečių dauguma balsų, nors 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ ir 1992 m. birželio 8 d. konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ reikalauja, kad tam pritartų ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Referendumui siūlomo su Lietuvos Respublikos Konstitucija suderinto įstatymo projekto priėmimas pakeistų Konstitucijos 9 straipsnį taip, kad suderinus jį su kitais Konstitucijos straispniais, būtų įtvirtinta faktiškai veikianti galimybė piliečiams pareikšti savo valią referendumuose dėl Tautos ir valstybės išlikimui gyvybiškai svarbių klausimų:

- Konstituciją ir Konstitucinius įstatymus, aktus priiminėti ir valstybės sieną keisti galėtų tik referendumas.

- Konstituciniai įstatymai ir aktai negalėtų prieštarauti Konstitucijai.

- Nebūtų ribojama Tautos teisė referendumu spręsti dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų, nepasitikėjimo Vyriausybe pareiškimo ir kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų.

- Respublikos Prezidentas ir Seimas taptų atsakingais dėl referendumo nepaskelbimo ir referendumo sprendimo nepasirašymo ir oficialaus nepaskelbimo, t.y. nevykdymo.

Mes suprantame daugybės skubiai spręstinų klausimų svarbą, tačiau vienu ypu jų visų neišspręsime. Šiuo referendumu išspręstume ne tik referendumo inciatyvos esminį palengvinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir įtvirtintume svarbiausius savavaldžiaujančią valdžią pažabojančius įrankius, be kurių, t.y. be referendumų sprendimų, jie būtų sukaustyti ir būtų priversti referendumus Lietuvoje padaryti kasdienybe. Kaip Šveicarijoje“, - skelbiama spaudos konferencijos organizatorių pranešime visuomenei.