Lietuvos kariuomenė toliau stiprina raumenis

Krašto apsaugos sistemos (KAS) plėtros ir stiprinimo programa nubrėš pagrindines strateginio Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo kryptis iki 2030 metų.

Šia programa siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą, visuomenės atsparumą, kibernetinį saugumą ir gynybą bei gerinti bendradarbiavimą su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų.

Programa apima aukščiausiu valstybės lygiu priimtus sprendimus, orientuotus į Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius planus ir Sąjungininkų sprendimus dėl Lietuvoje dislokuotų pajėgų ir LK pajėgumų didinimo.

„Po įvykių Ukrainoje, nuo 2015 metų su nauju impulsu pradėjome stiprinti Lietuvos kariuomenę. Esama Plėtros ir stiprinimo programa įtvirtinome pagrindą modernios kariuomenės kūrimui, nuo kurio dabar atsispyrę galime drąsiai kelti savo ambicijas. Svarbiausia, kad tiek ankstesnę KAS plėtros ir stiprinimo programą, tiek šią, atnaujintą, vienija ta pati kryptis – sukurti kokybinį pokytį, sustiprinti Lietuvos kariuomenės raumenis. Nacionalinio saugumo srityje nuoseklus krypties laikymasis yra labai svarbus“, - apie programą papasakojo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.

Pasak moters, bus dar labiau siekiama įsilieti į NATO struktūrą.

Ankstesnės KAS plėtros ir stiprinimo programos tęstinumo užtikrinamas remiasi ilgalaikių kariuomenės pajėgumų plėtros planų įgyvendinimu.

Vis dėlto pabrėžtina, jog pajėgumų plėtros planai atitinkamai koreguojami atsižvelgiant į plataus masto karą Ukrainoje bei į padidėjusį gynybos biudžetą

Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo siekiama dviem kryptimis: per struktūrinį Lietuvos kariuomenės pokytį – t.y. siekį sukurti nacionalinį divizijos lygmens karinį pajėgumą ir per naujos kokybės kariuomenės pajėgumų vystymą.

„Jau dabar esame kitos kokybės kariuomenė su didelėmis ambicijomis toliau tęsti modernizaciją ir didinti bendrą kokybės lygį. 2015 metais pradėjome stiprinti sausumos manevrą, oro gynybą įsigydami pirmąsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ / „Boxer“, NASAMS sistemas, o dabar pirmas etapas beveik baigtas, pereiname prie antrojo. Kariuomenę kuriame ne nuo nulio, o ant stipraus pagrindo. Čia ir yra esminis lūžis“, - atskleidė Krašto apsaugos ministerijos gynybos planavimo darbuotoja.

Vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, daugiausiai dėmesio skiriama manevrui sausumoje, oro erdvės gynybai, netiesioginei paramai ugnimi ir žvalgybos pajėgumams. Jie bus vystomi įsigyjant papildomas pėstininkų kovos mašinas ir šarvuotus visureigius JLTV, oro gynybos sistemas NASAMS, MSHORAD, taip pat modernias haubicas, raketines artilerijos sistemas HIMARS, prieštankines sistemas. Sėkminga išmanių ginkluotės sistemų integracija neatsiejama nuo subalansuoto Lietuvos kariuomenės struktūros pildymo personalu bei karių tarnybos sąlygų ir motyvacijos gerinimo.

„Vystome tas pajėgas, kurios būtų gynybos smaigalyje. <...> Esame NATO nariai, tad pastovumas mums svarbus ir kaip patikimo sąjungininko rodiklis, ir kaip saugiklis, užtikrinantis mūsų gynybos politikos tęstinumą dešimtmečiui į priekį“, - pasakė G. Statkevičiūtė.

Nacionalinės divizijos kūrimo projektas būtų ilgalaikis valstybės projektas. Nacionalinę diviziją sudarytų apie 17,5 tūkst. karių, iš kurių dalis personalo būtų užpildomi aktyviojo rezervo kariais mobilizacijos atveju.