Lietuvos kariuomenės vadas susitiko su Švedijos Karalystės gynybos atašė Lietuvai

Lapkričio 15 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas aptarti saugumo situacijos ir karinio bendradarbiavimo klausimų susitiko su Švedijos Karalystės gynybos atašė Lietuvos Respublikai pulkininku leitenantu Orjanu Stromu (Örjan Strom).

Gen. ltn. J. V. Žukas susitikime padėkojo Švedijai už ilgalaikę, daugiau nei 20 metų besitęsiančią, paramą Lietuvos kariuomenei, už geranorišką bendradarbiavimą dvišaliame ir įvairiuose daugiašaliuose formatuose (NATO, NB8, NORDEFCO).

Susitikime Lietuvos kariuomenės vadas pasiūlė išplėsti dvišalį karinį bendradarbiavimą tarp Karinių jūrų pajėgų. Jis įvardino poreikį šalių karinėms jūrų pajėgoms keistis realaus laiko jūros stebėjimo duomenimis, pasiūlė apsvarstyti galimybę pakviesti BALTRON junginį dalyvauti Švedijos vandenyse rengiamoje nesprogusios amunicijos nukenksminimo operacijoje SWE HODOPS, apmokyti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų naujai įsigyjamų sonarų operatorius Švedijoje. Be to, vadas pasiūlė švedams ateityje surengti tarptautines karines pratybas pagal realistišką scenarijų, įtraukiant ir Gotlando salą, kuri yra svarbi Baltijos regiono gynybos kontekste.

Vilniuje reziduojantis plk. ltn. O. Stromas dabartines pareigas eina nuo š. m. liepos 28 d. Lietuva taip pat yra skyrusi gynybos atašė Švedijai, kuris reziduoja Kopenhagoje (Danija).

Apie Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą gynybos srityje:

Lietuvos ir Švedijos dvišalis karinis bendradarbiavimas iki Lietuvos įstojimo į NATO buvo grindžiamas Švedijos parama Lietuvos kariuomenei. Lietuvai tapus NATO nare, Švedijos parama Lietuvos kariuomenei buvo sumažinta – užbaigti pagrindiniai ginkluotės ir įrangos perdavimo, medicininės paramos, jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos, oro gynybos bataliono, oro bazės įrengimo ir kiti projektai. Dvišalį bendradarbiavimą imta grįsti bendradarbiavimu tarp atskirų kariuomenės pajėgų ir dalinių.

Nuo 1997 m. iki 2003 m. Švedija vadovavo Baltijos gynybos koledžo projektui, koordinavo paramą koledžo steigimui ir vystymui. Vėliau, koledžo finansavimą ir vadovavimą perėmus Baltijos šalims, Švedija išliko labai artima partnerė ir koledžo rėmėja. Švedijos karinėse mokymo įstaigose studijavo, stažavosi ir tobulinosi apie 100 Lietuvos karių ir civilių tarnautojų.

Šiuo metu artimiausius ryšius palaiko šalių karinės oro ir jūrų pajėgos, karo medicinos tarnybos. Kasmet štabų lygmenyje suderinamos dvišalio bendradarbiavimo programos.

Švedijos ir Lietuvos kariai dalyvauja bendrose pratybose Baltijos regione, tokiose kaip priimančiosios šalies paramos pratybos „Baltijos šeimininkas“ (angl. “Baltic Host“), minų paieškos ir nukenksminimo Baltijos jūroje pratybos „Atvira dvasia“ (angl. “Open Spirit“). 2011 m., pirmą kartą istorijoje, Švedijos KOP naikintuvai JAS-39 „Gripen“ kartu su NATO lėktuvais dalyvavo Baltijos regiono karinių oro pajėgų treniruotėje (angl. Baltic Regional Training Event, BRTE, nuo 2016 m. pavadinimas – „Ramstein Alloy“), skirtoje užtikrinti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumą. Nuo to laiko Švedijos naikintuvai šiose karinių oro pajėgų pratybose dalyvauja reguliariai. Lietuvos kariai 2015 m. pirmąjį pusmetį budėjo Švedijos vadovaujamos ES Šiaurės kovinės grupės sudėtyje.

Abi šalys aktyviai dalyvauja Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio gynybos bendradarbiavimo iniciatyvoje, skirtoje stiprinti Gruzijos ir Ukrainos šalių gynybos sektoriaus reformas.

Lietuvos ir Švedijos gynybos ministrai 2011 m. birželio 9 d. Briuselyje pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuriame nustatomi bendradarbiavimo tikslai ir principai, reglamentuojamos bendradarbiavimo sritys, formos ir kiti klausimai. Pastaraisiais metais valstybių gynybos ministrai ir kariuomenių vadai yra apsikeitę oficialiais vizitais.

Šaltinis: kam.lt