Lietuvos muziejų kelias užsuka į Molėtus, Tytuvėnus, Kėdainius, Anykščius

Šią savaitę Lietuvos muziejų kelias užsuka į Molėtus, Tytuvėnus, Kėdainius ir Anykščius. Lankytojų lauks įspūdingi, teatralizuoti gyvosios istorijos renginiai.

Molėtų krašto muziejus gegužės 17 d., penktadienį, 18 val. kviečia lankytojus susitikti Alantos dvare (Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r.), kuriame vyks gyvosios istorijos renginys „Ponas atvažiuoja“.

Pasak šio renginio iniciatorės, Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, „ežerų kraštas vasaroti sutraukia daug didmiesčių gyventojų. Būtent todėl kilo mintis surengti renginį, susijusį su šių vietų istorija, pavasarį simboliškai pasitikti visus savo krašto vasaros svečius, o rudenį palydėti. Juokaudami sakome, kad Alantos dvaro ponas pats pirmasis suprato, koks gražus Molėtų kraštas ir pirmasis įkūrė savo sodybą – vasaros rezidenciją. Dabar labai daug žmonių seka šio pono pavyzdžiu. Tiesa, Alantos dvaro dar nieks nepranoko, bet ką gali žinot, kaip bus ateityje.“

Poną Tadeušą įkūnys Remigijus Vilkaitis

Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Alantos dvaro muziejus-galerija kviečia pasitikti poną Tadeušą: ruošiamas įspūdingas Pono pasitikimo spektaklis, tik tam vakarui atidaromas Dvaro restoranas. Šiemet šventę rengti padeda ir Alantos gimnazija: ponui lenksis vietiniai piemenukai – jaunieji gimnazijos artistai.

Pono Tadeušo karieta į Alantos dvaro kiemą turėtų įriedėti 18 val. Poną jau tradiciškai įkūnija žinomas teatro ir kino aktorius Remigijus Vilkaitis. Labiausiai pono laukia dvaro „tijūnas“ – Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis su savo dvarokais. Dvarokais alantiškiai vadina jau sovietiniais laikais šalia dvaro įkurtos Naujasodžio gyvenvietės žmones, o tikrasis Alantos miestelis yra už 1 kilometro į Vakarus nuo dvaro.

Paskutinysis šio dvaro šeimininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis mokėjo daug užsienio kalbų, keliavo po visą pasaulį, domėjosi menais ir kaupė įspūdingas kolekcijas Alantos dvarui. Todėl atgaivinant dvaro istorijos puslapius, bus pristatyta istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ renesanso programa, profesionalios tekstilininkės alantiškės Vitalijos Lamauskaitės-Miškinienės viso gyvenimo kūrybos paroda, kurios eksponatai pasiskolinti iš Lietuvos dailės muziejaus. Renginio metu bus atgaivinta senoji dailininko dirbtuvė ir vyks parodomasis-edukacinis natiurmorto tapymas, edukaciją ves dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.

Renginį vainikuos Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus „Meniškų sielų draugijos“ programa „Scenos vaizdeliai“. Šio muziejaus darbuotojai nuotaikingą spektaklį sukūrė specialiai Alantos dvarui. Muziejininkai įkūnys įvairius personažus: klajojantį muzikantą, sukantį katarinką, čigonę, gėlininkę, laikraščių pardavėją, neapsisprendusį seminaristą, kuris nežino, ar Dievą ar moterį mylėt, klajojančio teatro artistus su marionetėmis. Spektaklį režisavo aktorė Janina Armonaitė.

Teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorė Janina Lopienė džiaugiasi, kad muziejuje dirba su scenos menu susiję žmonės, vaidinę įvairiuose teatruose. „Įkvėpimas atsiranda iš tų „meniškų sielų“ ir iš noro solidarizuotis su kolegomis Muziejų nakties proga“, – sakė J. Lopienė.

Vakaro svečiai raginami panaršyti savo bei savo močiučių spintose ir pono Tadeušo (o kartu ir vasaros) sutiktuvėms pasidabinti retrostiliumi. Po šventės galima neskubėti naktį grįžti į namus, o apsistoti Alantos technologijų ir verslo mokyklos viešbutyje; kitą dieną galima nuvykti į Alantos seniūnijoje Kazimiero Jakučio rengiamus „Poezijos atlaidus Pagulby“.

Renginys skiriamas 1863 metų sukilimui paminėti

Ankstesni dvaro ponai nebuvo tokios švelnios prigimties kaip ponas Tadeušas. Ir šio dvaro valstiečiams teko nemažai vargo iškęsti, ir šiame dvare buvo gyva maišto dvasia, todėl renginys yra skiriamas 1863 metų sukilimo istorinei atminčiai.

Visas Alantos miestelis XIX a. viduryje ir antroje pusėje priklausė Vladislovui Pac-Pomarnackiui. B. Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ nurodoma, kad Aluntoje (tarm.), baudžiava buvusi labai sunki, sunkiausia visoje apylinkėje. Nepakeldami jos, baudžiauninkai pradėjo prieš dvarponį bruzdėti, jį skųsti. Šis iššaukė „jo didenybės caro Povilo leibgusarų“ pulką ir jo kareivius išskirstė po baudžiauninkų pirkias. Iš viso buvę 110 kareivių, tačiau jų nepakakę ir pareikalauta daugiau.

Iš tų laikų yra išlikęs graudus baudžiauninkų skundas, rašytas 1858 metais, prašant vyskupo Motiejaus Valančiaus užtarimo. Skundžiamasi, kad jie mušami rykštėmis, pagaliais, kančiais, agrastais: „dėl mušimo yra kurčių, bedančių, su sužalotomis rankomis, o kai kurios mušamos nėščios moterys persileido, kitos ir mirė“. Nurodoma, kad lažas esąs labai sunkus, liepiama dirbti net šventadieniais, neretai dvarininkas išvarąs gyventojus iš sodybų, atimąs jų gėrybes. Visi esą apkrauti nepakeliamomis duoklėmis, mokesčiais.

Gyventojai pradėję bruzdėti dar 1855 metais, dvarponis tada pasitelkęs jau minėtus rusų raitelius, kareiviai buvo piktesni už poną: prievartavo moteris, atėmę javus, gyventojai negalį nė košės išsivirti. Ypač aluntiškius kankinęs iš Ukmergės atkviestas rusų ispravninkas, kiekvieną dieną paskirdamas nelaimingiesiems 300 ir daugiau kirčių. Skundas vyskupui baigiamas šiais žodžiais: ...„Dovanok, šviesiausias Vyskupe, kad neaiškiai parašyta, nes rašome ne namie, o miške“. Kita proga rašytame panašiame prašyme aluntiškiai nusiskundžia, kad dvarponis juos taip mušąs ir kankinąs, kaip žydai mušę Jėzų Kristų.

1858 m. gegužės 28 d., lygiai prieš 155 metus, bruzdėjimai Alantos dvare smarkėjo, tardomos komisijos pranešime rašoma: „dvaro valstiečiai <...> nekviesti miniomis su moterimis ir vaikais ateina į dvarą, <...> šiurkščiais posakiais kartoja savo nepasitenkinimą dvarininku.“

Dvaro bokštas padėdavo ir baudžiauninkus stebėti

Nuo 1853 iki 1928 m. Alantos (Naujasodžio) dvaras turėjo keturių aukštų bokštą vakarinėje rūmų pašonėje. Bokšto viršūnėje buvo stiebas vėliavai, kurią ponas iškeldavo sugrįžęs vasarot į Alantą. Aplink vėliavos stiebą buvo puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios patogu ne tik apylinkėmis grožėtis, bet ir stebėti laukų darbus. Alantos baudžiauninkai pasisiūdavo drobines kelnes su siauromis kišenėmis per visą klešnių ilgį, kad ponas iš bokšto nematytų, kaip jie vagia grūdus: „Būdava aina dykom runkam, be maišioka, tik kelnėm pasmukusiam“.

Iš bokšto galima buvo matyt, kaip 1863 m. sukilėlių būriai traukė link Molėtų, kur nakvynei buvo apsistoję prie Čapskių dvaro. Kaip padėkos apvaizdai ženklą nakvynės vietoje sukilėliai paliko Molėtams pirmąją Šv. Jono Nepamuko stovylą.

Rudenį, rugsėjo 13 dieną, planuojamas vasaros sezono uždarymo renginys „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“.

Informaciją teikia Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė, tel. 8 383 51077, mob. 8 682 14595

________________________________________________________________________

Gegužės 18 d., šeštadienį, lankytojai laukiami Tytuvėnuose (Kelmės r.). Tytuvėnų regioninio parko direkcija kviečia dalyvauti 1863 m. sukilimo minėjimui skirtuose renginiuose.

Programa

18:00 iškilmingos šv. Mišios Tytuvėnų bažnyčioje.

18:45 eisena prie sukilėlių akmens, kovotojų pagerbimas.

20:00 minėjimas Šilo stadione.

20:30 VšĮ Tytuvėnų festivalis muzikinis performansas „Kunigas sukilėlis“.

21:20 savanorių košės dalybos, bendravimas prie laužų.

22:00 ekskursija po Tytuvėnų bažnyčią bei vienuolyną.

Visą dieną nuo 10 val. galima apsilankyti Riomerių mauzoliejinėje koplyčioje.

Nuo 10 val. miestelio bibliotekoje veiks paroda „Už Jūsų ir Mūsų laisvę!“, skirta sukilėliams.

Informaciją teikia vyr. specialistė (kultūrologė) Agnė Buchaitė, tel. 8 427 59030; 8 618 60247, [email protected]

________________________________________________________________________

Gegužės 19 d., sekmadienį, 12 val. Kėdainių krašto muziejus kviečia lankytojus į vieną iš pagrindinių 1863 m. sukilimo 150-ųjų metinių minėjimo renginių, kuris vyks Paberžėje įsikūrusiame Sukilimo muziejuje (Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.).

Programa

12.00 Šv. Mišios Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

Mišiose gieda Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

13.15 Inscenizuotas 1863 metų sukilimo epizodo atkūrimas, ginkluoto susidūrimo rekonstrukcija. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubai su to meto apranga ir ginkluote, epizodą komentuoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.

13.45 Minėjimas Paberžės aikštėje, pagerbiant 1863 metų sukilimo dalyvius, Lietuvos partizanus ir visų laikų Laisvės kovotojus, paminklinio akmens atidengimas, senovinio pabūklo salvės.

14.45 Jungtinė Lietuvos kariuomenės meno kolektyvų ir Kėdainių rajono folkloro kolektyvų programa, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos pasirodymas, kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicijos apžiūra, 1863 metų sukilimo muziejaus ir karo istorijos klubų įkurtos sukilėlių stovyklos lankymas.

Apie Sukilimo muziejų

1863 m. sukilimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Šis Kėdainių krašto muziejaus skyrius įkurtas 1993 m. mediniame baronų Šilingų dvare.

Čia, Paberžėje, 1863 m. pavasarį parapijos klebonas Antanas Mackevičius vienas pirmųjų Kauno gubernijoje palaikė sausio mėn. Lenkijoje prasidėjusį sukilimą ir surinko iš aplinkinių kaimų 250 sukilėlių būrį. Baronas Stanislovas Šilingas prisidėjęs prie sukilimo rengimo, buvo tapęs sukilėlių valdžios Panevėžio apskrities viršininku. Po sukilimo ištremtas į Vakarų Sibirą, o jo dvaras konfiskuotas.

1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicija nukelia lankytojus į sudėtingus ir dramatiškus XVIII–XIX a. įvykius, leidžia pamatyti ir pajusti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų siekius atkurti Abiejų Tautų Respubliką, ginklo jėga išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų į kuriuos jie pateko po valstybės padalinimų. Ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktos raudonos ir baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspektas.

Balta – susitaikymas su įsigalėjusia sistema, kultūrine rezistencija, laisvės siekimas einant „žingsnis po žingsnio“. Baltieji daugiausia buvo stambieji dvarininkai ir pramoninė buržuazija, dauguma jų turėdami verslo interesų, karjeros planų Rusijoje, ginkluotos kovos prieš carinę Rusijos imperiją neplanavo.

Raudona – nepasitenkinimas carine okupacija, socialinė ir kultūrinė priespauda, ruošimasis ginkluotai kovai. Raudonuosius daugiausia sudarė miestiečiai, inteligentija, neturtinga bajorija ir studentai. Visus juos vienijo įsitikinimas, kad tik ginkluota kova galima išsikovoti savo laisvę ir teises.

Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva. Tai – okupacinis Rusijos režimas, prieš kurį kovojo ir raudonieji, ir baltieji.

Ekspozicijos pabaigoje kita ekspozicinė erdvė – lengva, šviesi, tuo labai artima dvaro stilistikai, leidžianti pailsėti po buvusių įtemptų ir skausmingų temų – eksponuojamos 65 muziejaus surinktos restauruotos ir konservuotos žibalinės lempos. Pristatomas ir vienas iš žibalinės lempos išradėjų – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukoševičius.

Informaciją teikia Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, tel. 8 685 54418, el. paštas [email protected]

Gegužės 25 d., šeštadienį, lankytojai kviečiami ne tik apsilankyti A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, bet ir 16 val. susitikti 1863 m. sukilėlių stovyklavietėje Teresbore (Knebių vs., Ramuldavos giria, Anykščių r.), kurioje rengiamas teatralizuotas renginys, skirtas 1863 m. sukilimo 150-mečiui. Prisiminti ir sudainuoti sukilimo laikmečio bei tremtinių dainas lankytojams padės Lietuvos mokslų akademijos folkloro ansamblis „Dijūta“ (vadovė Rūta Žarskienė).

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus įkurtas 1927 m. Jis kaupia, saugo ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Anykščių krašto kultūros, literatūros, istorijos, agrarinės kultūros, technikos istorijos raidą. „Mūsų Muziejus – aktyvus Anykščių miesto švenčių ir kultūros renginių dalyvis bei organizatorius,“ – pasakoja muziejaus direktorius Antanas Verbickas, – „tęsdami Muziejaus įkūrėjo Antano Vienuolio (1882–1957) tradicijas, muziejininkai organizuoja pažintines ekskursijas po visą Anykščių kraštą. Nuo 1991 m. Muziejus užsiima leidybine veikla. Nuo 1997 m. Muziejuje rengiamos edukacinės literatūros, istorijos, etnografijos, dailės, muzikos temomis, nuo 2011 m. veikia Muziejaus mokykla. Šiemet, gegužės – birželio mėnesiais kviečiame moksleivių grupes dalyvauti edukaciniame žygyje „Kelionė 1863 m. sukilimo vietomis“. Keliausime maršrutu: Anykščiai – Vozgėliai – Teresboras – Papšiai – Svėdasai – Anykščiai.“

Muziejų sudaro A. Baranausko klėtelė, Jono Biliūno memorialinė sodyba, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba Griežionėlėse, Bronės Buivydaitės memorialinis namas-muziejus, Arklio muziejus, Siauruko muziejus (siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicija), Šeimyniškėlių piliakalnio istorinis kompleksas.

Registracija

Informaciją teikia muziejaus direktorius Antanas Verbickas, tel. 8 381 58015; 8 612 81067, el. p. adresas [email protected]

________________________________________________________________________

Išsami renginių programa www.muziejai.lt.

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.