Lietuvos piliečiai siekia modernaus, atsakingo ir artimo žmonėms Seimo

Lietuvos piliečiai tikisi, kad Seimas bus modernus, atsakingas ir artimas žmonėms – toks, kuris efektyviai sprendžia šalies problemas ir atliepia visuomenės lūkesčius. Viešosios nuomonės apklausos ir diskusijos atskleidžia penkias pagrindines kryptis, kuriose gyventojai norėtų matyti pokyčius.

Pirmiausia – sklandesnis darbas ir mažiau konfliktų. Gyventojai tikisi aukštesnės politinės kultūros, mažiau tuščių ginčų ir daugiau konstruktyvaus bendradarbiavimo. Taip pat siekiama didesnio koalicijų stabilumo, kad būtų išvengta nuolatinių valdžios krizių ir nesutarimų.

Antra – atvirumas ir skaidrumas. Piliečiai nori būti aktyviau įtraukiami į sprendimų priėmimą, per konsultacijas ar referendumus. Svarbus lūkestis – mažiau korupcijos, aiškesnė komunikacija ir didesnis pasitikėjimas politiniais veikėjais. Seimo sprendimai turėtų būti ne tik priimami viešai, bet ir suprantami žmonėms – kodėl jie svarbūs, kam naudingi.

Trečia – efektyvesnis problemų sprendimas. Gyventojai tikisi konkrečių rezultatų, o ne tik populistinių pažadų. Prioritetai turėtų atitikti svarbiausius rūpesčius: ekonomikos stiprinimas (kainų kontrolė, darbo vietos), sveikatos apsaugos gerinimas (trumpesnės eilės, kokybiškesnės paslaugos), švietimo sistemos tobulinimas (mokyklų būklė, mokytojų atlyginimai) ir nacionalinis saugumas (gynyba, energetinė nepriklausomybė).

Ketvirta – visuomenės, o ne partijų interesų atstovavimas. Piliečiai tikisi dažnesnio kontakto su rinkėjais, ne tik prieš rinkimus. Taip pat svarbi aiški politikų atsakomybė už priimtus sprendimus, pažadų nevykdymą ar neteisėtus veiksmus.

Penkta – modernizacija ir technologijų panaudojimas. Vis svarbesnė tampa skaitmeninė demokratija – galimybė piliečiams dalyvauti sprendimų priėmime internetu. Taip pat keliami lūkesčiai dėl skaidresnių balsavimų Seime – kad būtų aišku, kas ir kaip balsavo.

Pagal „Vilmorus“ ir Eurobarometro 2023–2024 metų duomenis, apie 60 procentų Lietuvos gyventojų nėra patenkinti dabartiniu Seimo darbu. Svarbiausios kritikos priežastys – lėtas sprendimų priėmimas, politinės kovos, viršijančios nacionalinius interesus, bei nepakankamas atsakomybės jausmas.

Lietuvos piliečiai įsivaizduoja Seimą kaip profesionalų, kuriame dirba kompetentingi ir išsilavinę politikai. Tokį, kuris yra artimas žmonėms – ne tik kalba, bet ir klauso bei reaguoja į problemas. Ir tokį, kuris neapsiriboja pažadais, o priima realiai veikiančius įstatymus.