|
|
tikslesnis birželio 3d. atspindžio variantas: DU SĄJŪDŽIO KIRVUKAI
Dvidešimt septyneri metai, tai tas laikas, kai ne tik buvę įvykiai įgyja daugybę interpretacijų bei mitų, o ir yra užmirštami buvę siekiai. Sąjūdžio veteranai birželio 3d. vėl buvo susirinkę Mokslų Akademijoje po VALSTYBĖS TIKSLŲ formulavimo vėliava, be abejo, dar kartą laukdami stebuklo. Deja, į tą pačią upę antrą kartą neįbrisi, ir jei Sąjūdžio įsikūrimas buvo kaip ledonešis ir Nemuno potvynis, tai dabartinis susibūrimas nebent prilygo gurgenančiai Vilniai rugpjūčio kaitrų viduryje.
Žinoma, tai žingsnis į priekį palyginus su Radžvilo - Ozolo tradicija ilgiausiais skambiais pamokslavimais išvarginti salę, tačiau dar nebuvo pasiektas tas efektingas saviorganizacinis lygmuo, nes buvę apypilnėje salėje pusantro šimto žmonių ne tik įgijo žinių bei pasiryžimo, bet ir prarado po penketą valandų. Plenariniai pranešimai buvo aiškiai per ilgi – nuo mokslinės akademiko A.Buračo scholastikos ir vyriausybės vicekanclerio R.Vaitkaus kanceliarinio stiliaus, pertraukto nekantrių žiūrovų iki istoriko apokaliptiškumo ar tautininkų atstovo R.Rudžio pesimizmo - „geriau jau vaikai būna anglais nei rusais“. Diskusijai apibūdinti geriausiai tiktų rusiškas žodis - „prienija“, o jei klaustumėte – „kto vinovat?“ beliktų atsakyti – patys žmonės, nes į tokius renginius senokai atėjęs jiems laikas eiti su konkrečiais įstatymų ar valstybės programų projektais, o ne pažiopsoti, bijant praleisti kažką svarbaus ar naudingo sau arba pamokslauti iš tribūnos. Tokie renginiai – tai ir didžiulė atsakomybė, o ji reikalautų netgi diskusijų dalyvių pranešimų išankstinių tezių, jų reikiamo surikiavimo, o ne „noriu leidžiu, noriu – neleidžiu kalbėti“. Salėje gi buvo ir šviesaus proto sistemų tyrėjas ir teoretikas doc. Alg.Šukys, galėjęs pateikti vien taiklų klausimą dėl progresinių mokesčių bei inžinierius V.Jasiulevičius parengęs dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvos strategijos knygą.
Vis tik renginys davė politinį rezultatą – Seimo nariui iš „Drąsos kelio“ sąrašo aktoriui A.Nakui perskaičius lyg ir penkiolikos asmenų rinkinėlį buvo paskelbta, kad tai „Birželio 13os“ (?) judėjimo iniciatyvinė grupė bei tuoj pasitaisyta, jog tai - „birželio 3“. Kokia jos perspektyva – nesunku nuspėti. Stiprus ES kritikas sava finasinės sferos analitika bei didžiulis euroskeptikas, kokiu ir dera būti signatarui Z.Vaišvila yra ryškus lyderis, neturintis jam lygių greta. Kultūrininko signataro disidento A.Endriukaičio paslaugų buvo kažkodė atsisakyta, nors jo parakas tikrai nesudrėkęs, ir stipresnis už daugelio jaunų. Poetė Erika Drungytė pasakė gerą emocine prasme kalbą, tačiau 19a. laikai jau praėję, arba dar tiksliau – neatėję. Visuomenėje besiaukojančių dėl kitų yra vienetai, todėl ir organizatoriaus vaidmenį prisiėmusio A.Nako perspektyva burti žmones po ekspertai.eu vėliava nėra didelė, dar ir todėl, kad dauguma lietuvių yra Ukrainos šalininkai. Į sambūrio ideologus gali pretenduoti du asmenys – gerai iš tribūnos įpylęs neoliberalizmui filosofas A.Degutis bei tokio apties kryptingumo stiprus autorius A.Martinkus, prieš kurį ne vienam Lietuvos šviesuoliui jau laikas nusiimti kepurę. Kadangi dar keletas smarkuolių, bet ne jų visuma iš žemės gynimo referendumo nebuvo sambūryje gausi, tai ši visa „karaliaus kariauna“ tegali nujoti ir į menkai girdimą euroskeptikų partijėlę, kadangi vienas lyderis Z.Vaišvila ES ir Lietuvos fundamentalių problemų akivaizdoje, su kuriomis nesusitvarko nei institutai, nei juo labiau akad.A.Buračo burta mokslo ekspertų grupė, sukritikavusi „Lietuvos valstybės pažangos – 2030“ strategiją, tačiau nieko itin konstruktyvesnio taip ir nepateikusi, nelyg Žmogus ir BUDA su amžina būties prakeiktimi.
Pyktelėjęs dėl renginio neišvengiamo lėkštumo tebrūkštelėjau tokį komentarą pareklamavusiuose renginį portaluose: „ Ponuliai, norint formuluoti VALSTYBĖS TIKSLUS pirmiausia reikia šį bei tą nutuokti apie LIETUVOS ESMINES PROBLEMAS. Apie 450 tūkst. stipriai išgeriančių asmenų, kurie užnuodija gyvenimus bent 2 mln. žmonių, apie 0,5 mln. aktualių ikiteisminių tyrimų, apie chaosą valstybės strategijų kūrime, apie tai, kad ekologinio ūkininkavimo plotų Lietuvoje sumažėjo per metus nuo 170 tūkst.ha iki 140 tūkst. ha bei kitus skaudulius. Deja, nei vienas oratorius net neužsiminė apie tai - akademikas A.Buračas vogravo nusibodusiu socialinės atskirties štampu, nors ir pasakė keletą svarbių skaičių: aukštosios technologijos Lietuvoje tesukuria apie 5-7 proc.BVP, o ES vidurkis – virš 20 proc. Bet ar reikia tuo itin stebėtis, jei mokslininkų renta Lietuvoje net 5-10 kartų mažesnė už teisėjų, diplomatų ir karininkų? Akademiko A.Buračo ir jo kolegų būrio įdirbis yra atspindėtas „PASIŪLYMAIS dėl ŠALIES STRATEGINIO TIKSLO SUFORMULAVIMO SUFORMULAVIMO“, kuriuose vėlgi nerasime deramo dėmesio KAIMO NYKROS STABDYMUI per naujakurystę ar kitiems vardintiems Lietuvos skauduliams pašalinti. Šio mokslininkų kritiško kūrinio, adresuoto A.Kubiliaus Lietuvos pažangos strategijai – 2030 privalumų ir trūkumų išvardijimui bei vertinimui reikalinga atskira studija. Gi A.Rudys valstybės interesą tapatino su ... monetarine-fiskaline politika, o svarbiausiu tikslu įvardijo ...išlikimą. Emigracijos problemą žino daugelis, tačiau niekas neieško efektyvesnių sprendinių, problemos neįvardintos rezoliucijoje, tad šis forumas eilinį kartą parodė inteligentijos negalę, pliurpalizmą ir nemokėjimą efektyviai veikti salėje kartu”. Gal šiek tiek ir hiperbolizuotas vertinimas, tačiau tik laikas teatsakys, ką konstruktyvesnio į Lietuvos politinį gyvenimą ir kokios gerovės jos žmonėms suteiks dar vienas „judesys“ birželio 3 dieną, kuomet prieš 27 metus iš sąstingio kilo beveik visa Lietuva. ES kritika, išties, yra labai svarbi, tačiau ji privalo būti ne tik itin konstruktyvi, tačiau ir pasiekianti Lietuvos atstovus europarlamente bei ES vadovų Tarybų debatus. Ką apie Lietuvos interesus ten kalba pariteto pagrindais juos turinti atstovauti D.Grybauskaitė – tebelieka paslaptimi.
|
Association „Global Gaze Network“
