Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu

114 parlamentarų Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė svarstymus dėl dvigubos pilietybės, emigravusiems Lietuvos piliečiams, vertina teigiamai, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, „tačiau manome kad žydų kilmės lietuvių teisės neturi būti mažesnės apimties negu  kitų lietuvių. Žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į istorinę tėvynę Izraelį,  turi ne mažesnį ryšį su Lietuva negu lietuvis, gyvenantis Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau dabartinis Pilietybės įstatymo pataisų projektas numato, jog  žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į JAV, turės teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę į Izraelį – ne. Pietų Afrikos žydams, kilusiems iš Lietuvos, tai nėra taip aktualu, nes dauguma jų išvyko gerokai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Vis dėlto, yra nemažai žmonių, kurie iš Lietuvos išvyko po 90-tųjų metų.  Reaguojant į dabartinę geopolitinę situaciją bei šio laikmečio aktualijas,  naujausiame įstatymo pataisų projekte atsispindintis geografinės teritorijos pasirinkimas (ES ir NATO šalys) vargu, ar yra racionalus ir pagrįstas. Ypač tai atsiskleidžia kalbant apie tautą, kuri sudarė vieną didžiausių tautinių bendruomenių Lietuvoje, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visa išžudyta. Atsižvelgus į tai, šių žmonių atžvilgiu įstatymas turėtų taikyti vadinamąją pozityviosios diskriminacijos priemonę, kurios tikslas yra ne suteikti tam tikrai grupei, šiuo atveju žydų kilmės lietuviams, privilegiją ar pranašumą, bet sulyginti jų teisinę padėtį su kitais teisės subjektais. Šiuo atveju tai kiti lietuvių kilmės asmenys, išvykę iš Lietuvos po 90-ųjų metų. Taip pat turėtų būti taikomas ir koncentracijos kriterijus – Izraelyje yra didelis procentas žmonių, turinčių ryšį su Lietuva, interesą bei teisėtą lūkestį turėti ir Lietuvos pilietybę.

Nuo 1919 metų Lietuvos pilietybės doktrinoje trūksta aiškumo ir tai tęsiasi iki šiol. Pirmas nepriklausomos Lietuvos Pilietybės įstatymas atsirado 1919 m. sausio 9 d. ir buvo keičiamas ne kartą. Iki šiol tęsiasi svarstymai, ar įstatymas atitinka daugumos lietuvių lūkesčius.

Šiuo metu ruošiamasi keisti Pilietybės įstatymo 7-ąjį straipsnį. Projekte numatoma, jog Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu, jei jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar NATO šalies narės pilietybę. Atsižvelgus į dabartiniame įstatymo pataisų projekte atsispindinti geopolitinį elementą,  Lietuvos žydų bendruomenei kyla klausimas, kokiomis vertybėmis, principais bei logika vadovavosi Pilietybės įstatymo pataisų projekto autoriai, – ar įstatymų leidėjas turėtų  Izraelio ir Lietuvos partnerystę vertinti mažiau bei traktuoti, jog  Izraelyje gyvenantis žydų kilmės lietuvis turi mažesnį pilietinį ar istorinį santykį su Lietuva, negu, pavyzdžiui, asmuo emigravęs į Airiją dėl ekonominių priežasčių?” Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės nuomone, Izraelyje gyvenantys žydų kilmės lietuviai neturėtų atsidurti blogesnėje teisinėje padėtyje negu tėvynainiai ES ar NATO šalyse.

Lietuvos Respublikos pilietis yra asmuo, įgijęs Lietuvos pilietybę, kuri atspindi ypatingą teisėmis ir pareigomis grįstą santykį su valstybe. Dauguma žydų bendruomenės narių turi vaikų ir giminių, išvykusių į Izraelį po 1990 metų, tarp jų yra nemažai ir žydų kilmės lietuvių.

Šaltinis: lzb.lt