|
"Mes vėl (rudenį) svarstysime (V.Gapšio atvejį) savo partijos lygiu" - viešai skelbia premjeras A.Butkevičius. Tą lygį galima buvo matyti jau tada, kai socdemai stumte stūmė V.Gapšį į Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo postą, nežiūrint atkaklaus prezidentės priešinimosi. Tada, atseit, jie nieko nebuvo girdėję apie teismo procesą, o dabar manevruoja, kad teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Ką norima tuo pasiekti? Gal tikimasi, kad Apeliacijos teismo sprendimas bus siejamas su nauju nagrinėjimu teisme? Gal norima, kad vilkinimo seansai prasitęstų iki Seimo kadencijos pabaigos?
Lietuvos teisėsaugoje daug ko įmanoma tikėtis. Tačiau, nebūtinai visa tai gali vykti pagal V.Uspaskich advokatų kuriamą scenarijų. Nukreipę dėmesį tik į "jaunėlio" V.Gapšio postą, neturime teisės pamiršti svarbesnio klausimo. Kiek kartų politikas turi galimybę sukčiauti išvengdamas nelaisvės? Vilniaus Apygardos teismas atmetė prokurorų siūlymą skirti bausmę, susijusią su laisvės suvaržymu. Jei bus prokuroro apeliacija, kad finansinė bausmė yra pernelyg švelni, tai visaip gali baigtis...
Dar keistesnė situacija, susijusi su Darbo partijos atsakomybės išnykimu. Lietuvoje žinome daug atvejų, kai partijos jungėsi, skyrėsi,keitė pavadinimus. tačiau negaliu prisiminti, kad tokiu būdu būtų bandoma išvengti atsakomybės. Na, gal tik LKP, atsakomybę bandė ištrinti, o "hegemono" partijos turimą turtą prigvelbti. Keitėsi partijų sudėtys , įsiliejant naujoms politinėms jėgoms ar joms pasitraukiant, tačiau pagrindinė pirminė dalis savo teises ir prievoles išsaugodavo. Manau, kad tokia praktika buvo logiška ir teisinga. Pastarasis Vilniaus apygardos teismo sprendimas - neturintis pavyzdžio precedentas, kuris gali tapti absurdišku pavyzdžiu politinei ateičiai. Lietuvoje nereikšmingų, vos vos kvėpuojančių partijų - ilgas sąrašas. Tai ką? Eilės tvarka jas prijunginėjant ir atjunginėjant atsakomybė kam nors panorėjus bus išgarinta?
Jei Seimo nariai, išrinkti vienmandatinėse apygardose gali jaustis beveik teisėtai, net ir pasinaudoję DP parama, tai tokios teisės, manau, tikrai neturi tie, kurie pateko į Seimą pagal partinį sąrašą. Teisėsauga negali leisti naudotis neskaidriai gautais ir panaudotais dešimtimis milijonų litų, kurie galėjo reikšmingai įtakoti rinkimų rezultatus. Tokia kaltumo prezumpciją turinti situacija Darbo partijai yra su "ilga barzda". Socdemai, kaip koalicijos partneriai pageidauja prisilipinti ūsus, kad bent kiek taptų panašūs?
Manau, kad savo laiku pareigų neatliko ne tik LR teisėsaugos institucijos, vet ir Vyriausioji rinkimų komisija. Jos pirmininkas po rinkimų visuomenei pateikdavo tik partijų pateiktas finansines išlaidas, nors daugybė siunčiamų signalų bylojo apie katastrofiškai didžiules, nedeklaruotas sumas. Mėgėjai skaičiuoti pabandė bent apytikriai nustatyti, kiek apytikriai galėjo kainuoti, sakykim, kokio A.Paulausko prezidentinė rinkiminė kampanija. Gal minėta 10 mln suma ir nėra visai tiksli, tačiau prisimenant tą gausią, net gerokai priešlaikinę kandidato reklamą, galima ir apie tokį ar net didesnį dydį pagalvoti. Kas buvo tas turtingas "aitvaras"? Gal Kėdainių "kniazius", kuriam vėliau buvo politiniais postais atsilyginta?
Per paskutinius Seimo rinkimus buvo griežčiau pažiūrėta į balsų pirkimo atvejus. Nors įrodymų dėl balsų kiekių pritrūko, tačiau eilė faktų nustatyta ir tai leidžia galvoti, kad šioje srityje "ledai pajudėjo". Verta stebėti, kad jie sangrūdose nesusikauptų, nes kitaip vėl skęsime ... Neturime teisės pasiduoti ir parsiduoti Rytų imperijos politikams ir magnatams, kurie tarpusavyje galimai net labai persipynę...
|