Litas savo užduotį jau įvykdė

„Li­tas jau įvyk­dė sa­vo už­duo­tį. La­bai su­dė­tin­gą už­duo­tį – su­val­dy­ti inf­lia­ci­ją Lie­tu­vo­je. To pa­sie­kė­me pri­tvir­tin­da­mi li­to kur­są iš pra­džių prie do­le­rio, o pa­skui ir prie eu­ro. Ta­čiau li­tas, kaip eu­ro pa­kai­ta­las, sa­vo vaid­me­nį jau su­vai­di­no. Kai ša­lia tu­ri­me eu­ro zo­nos ša­lis Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, su ku­rio­mis kon­ku­ruo­ja­me dėl in­ves­ti­ci­jų, vie­nin­te­lis bū­das Lie­tu­vos eko­no­mi­kai to­liau sėk­min­gai ju­dė­ti į prie­kį, vaiz­džiai ta­riant, per­sės­ti iš ati­tar­na­vu­sios ma­ši­nos į nau­ją, šiuo­lai­kiš­ką, ga­lin­gą au­to­mo­bi­lį, ku­ris yra eu­ro zo­na“, – įsitikinęs finansų ministras Rimantas Šadžius.

Euras – prieš 10 metų nuspręstas įsipareigojimas

Lietuva, dar 2004 metų gegužės 1 dieną tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, įsipareigojo ateityje įsivesti eurą. Šis įsipareigojimas įrašytas Stojimo į ES sutartyje ir prisiimtas 2003 metais įvykusiu referendumu. Nacionalinė valiuta buvo tik laikina išlyga, kuri bus panaikinta, kai šalis atitiks konvergencijos (ekonominio suartėjimo) kriterijus. Prieš įsivesdama eurą, kaip bendrą ES valiutą, Lietuva privalo įvykdyti keturias ekonomines ir finansines sąlygas. Tai kainų stabilumas, gera valstybės finansų padėtis, įsitraukimas į ES valiutų kurso mechanizmą ir palūkanų normų konvergencija. Įvykdžiusi šia sąlygas, Lietuva privalo nacionalinę valiutą pakeisti euru. Kaip Lietuvai sekasi vykdyti konvergencijos sąlygas, spręs Europos Komisija (EK), kuri šių metų birželį pateiks sprendimą, ar Lietuva 2015 metais galės įsivesti eurą. Per šiuos metus Lietuva turi atlikti konkrečius darbus, po kurių paaiškės, ar Lietuva galės prisijungti prie 18 valstybių jau jungiančios valiutos sąjungos.

Kokia euro įvedimo nauda Lietuvai?

Lietuvos banko ekonomistai atliko Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. „Tyrimas parodė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį pajus ir gyventojai, ir verslas, ir valstybės finansai. Tai pavyks pasiekti per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, – euro naudą apibendrina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Mūsų šaliai plečiant prekybos ryšius su kitomis euro zonos valstybėmis, didės Lietuvos gyventojų pajamos, bus kuriamos naujos darbo vietos.

Keliaujantiems, vykstantiems studijuoti ar dirbti į ES šalis nereikės keisti valiutos. Galima lengviau palyginti kainas kitose šalyse narėse.

Bendra ES rinka didina konkurenciją, o tai gamintojus ir pardavėjus skatina piginti prekes bei paslaugas.

Euras užtikrins kainų stabilumą ir padės sumažinti perkamosios galios svyravimus. Įmonės galės lengviau planuoti.

Investavimą ir vartojimą paskatins euro zonoje sudarytos sąlygos gyventojams ir įmonėms skolintis mokant nedideles palūkanas.

Pinigus keis nemokamai

Perskaičiuojant litus į eurus bus taikomas kursas, kurį liepos mėnesį neatšaukiamai nustatys ES Taryba. Lietuvos banko ir vyriausybės nuomone, kursas neturėtų keistis ir išliks toks pat, kaip ir dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už vieną eurą.

Nuo pat pirmos dienos euras taps vienintele valiuta, kuri bus priimama atsiskaitant. Penkiolika dienų dar bus galima atsiskaityti lito banknotais ir monetomis, o grąža bus atiduodama eurais.

Euro įvedimo dieną visų bankų sąskaitų likučiai nemokamai bus perskaičiuoti į eurus. Šešis mėnesius nuo euro įvedimo komerciniai bankai visuose savo skyriuose nemokamai keis neribotas grynųjų pinigų sumas. Dar kitus šešis mėnesius nemokamai keis litus į eurus tam tikri komercinių bankų skyriai. Lietuvos bankas pinigus keis nemokamai neribotą laiko tarpą.

Mažesnių miestų ir miestelių gyventojai, besinaudojantys Lietuvos pašto paslaugomis, jo skyriuose du mėnesius nuo euro įvedimo taip pat galės keisti pinigus nemokamai.

Bus griežtai kontroliuojamas kainų apvalinimas

Seimo pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtina, kad žmonės baiminasi kainų pakilimo.

„Kainos auga tiek Lietuvoje, tiek Estijoje. Tai labai geras palyginimas, nes mes dar neturime euro, o estai turi. Kainos auga ne dėl euro. Daugiausia jos auga dėl energetikos: tai dujos, nafta, šildymas. Šie veiksniai daugiau veikia kainas negu euras“, – įsitikinęs Seimo pirmininko pavaduotojas.

Praėjus 30 dienų nuo to laikotarpio, kai ES Taryba nustatys neatšaukiamą euro ir lito perskaičiavimo kursą, ir šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos kainos privalės būti nurodomos litais ir eurais. Perskaičiuojant litus į eurus bus nustatytos apvalinimo taisyklės: jei po kablelio skaitmuo yra penki ir didesnis, bus apvalinama į didesnę pusę, o jei po kablelio skaitmuo mažesnis už penkis, apvalinama į mažesnę pusę.

„Priežiūra tikrai bus vykdoma. Ji buvo ir Estijoje, šiuo metu vykdoma ir Latvijoje. Lietuvoje numatytos ir poveikio kainoms amortizuojančios priemonės. Bus aktyviai vykdoma prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo kontrolė. Numatyta į kainų kontrolės procesą įtraukti ir gyventojus, ketinama įdiegti nemokamą telefono liniją. Galimų pažeidėjų laukia spartus tyrimas, o šiems pasitvirtinus – rimtos sankcijos ir baudos. Be to, pažeidėjus ketinama paskelbti viešai“, – kainų kontrolės priemones įvardija G. Kirkilas.

Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, valiutos keitimas Lietuvos gyventojų nenuskriaus. Ministro teigimu, Estijos pavyzdys rodo priešingai – įvedus eurą gyventojų gerovė, atlyginimai, pensijos pakilo.