Lituanistikos mokslinių tyrimų perspektyva

Paskutinėmis darbo dienomis Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais krypčių. Kryptys nusako strategines lituanistikos gaires, pabrėžia lituanistikos svarbą visuose brandžios visuomenės gyvenimo lygmenyse. Kryptys skiriamos mokslo ir studijų politiką įgyvendinančioms institucijoms, akademinei bendruomenei ir visuomenei. Jos teikia orientyrus ilgalaikei lituanistikos mokslo politikai formuoti ir įgyvendinti. Lituanistikos gairių rengimą inicijavo Ministro Pirmininko vadovaujama Lituanistikos plėtros komisija. Plėtros krypčių dokumentas nurodo principus, pagal kuriuos bus atrenkami lituanistikos tyrimų projektai. Šiuo dokumentu turės remtis Lietuvos mokslo taryba, priimdama sprendimus dėl finansavimo bei nustatydama lituanistikos programines tyrimų kryptis. Dokumento priede nurodomos mokslinių tyrimų temos, kurios bus remiamos prioritetine tvarka. Jas ir skelbiame.

Prioritetinės lituanistikos mokslinių tyrimų temos

1. Baltistiniai kalbų, kultūrų ir mitologijų tyrimai.

2. Bendruomeniškumo ir socialinės sąveikos istoriniai ir sinchroniniai tyrimai..

3. Dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos.

4. Elektroninių medijų iššūkiai lietuvių kalbai ir Lietuvos kultūrai.

5. Etniškumų kaita ir raiška šiuolaikinėje Lietuvoje.

6. Globalizacijos ir Europos integracijos poveikis Lietuvai.

7. Humanitarinių ir socialinių mokslų metodologijos.

8. Lietuvių sąmoningumo istorija.

9. Kultūrinės atminties ir tapatumų sąveikos tyrimai.

10. Krikščionybės įtaka Lietuvos visuomenei ir kultūrai.

11. Lietuvos filosofinės, politinės ir teisinės minties raida.

12. Lietuvos menų sociokultūriniai tyrimai.

13. Lietuvos raštijos tekstologiniai tyrimai ir edicija.

14. Naujausių laikų Lietuvos politinės ir teisinės sistemos transformacijos.

15. Lituanistikos paveldo svetur sisteminės paieškos ir tyrimai.

16. Migracija ir diaspora.

17. Modernizacijos procesai Lietuvos visuomenėje nuo Apšvietos iki šių laikų.

18. Paradigminės medijų transformacijos: raštas, spauda, elektroninė terpė.

19. Sociokultūriniai pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

20. Urbanizacija ir urbanizuota visuomenė Lietuvoje.

21. Vizualiosios kultūros plėtra.