Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, nagrinėjanti banko „Snoras“ žlugimo istoriją, išklausė liudininkus.
Buvusi „Snoro“ Teisės departamento direktorė ir valdybos narė Aušra Ižičkienė Seimo NSGK prisipažino, kad bandė tvarkyti „Snoro“ inspektavimo dokumentus, bet, jos nuomone, net į banką atvykęs „Snoro“ laikinasis administratorius Simonas Friklis iš pradžių tvirtino apie banko mokumą ir likvidumą, gebėjimą jam veikti kaip valstybiniam komerciniam. Tačiau, kaip paliudijo A. Ižičkienė, buvo pateikti 5 scenarijai, pasirinktas paskutinysis – bankrotas, kas ir pačiam S. Frikliui atrodė negerai.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė manė, kad tuometis Premjeras Andrius Kubilius neturėjo kompetencijos ką nors keisti. Anot jos, pats bankas turėjo imtis priemonių, o jeigu nesiėmė, atsistatydinti turėjo atsakingi žmonės.
Kalbėdama apie banko nuostolius, I. Šimonytė neprognozavo, kokio dydžio jie bus, bet tikisi, kad dalį bus galima atgauti. Jos vertinimu, „Snoro“ bankrotas taip pat buvo pigiausias variantas, kurį centrinis šalies bankas ir pasirinko.
Pasak A. Paulausko, privesti banką prie bankroto buvo politinis sprendimas. Komisija savo išvadas turės parengti iki kovo 19 dienos.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.
P. S. Kita nuomonė: