Spaudos konferencijoje Seime šiandien buvo paskelbtas viešas pareiškimas, kurį pasirašė grupė parlamentarų, taip pat 1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila bei Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Pareiškime tvirtinama, kad Sausio 13 d. Seimo Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijai priklausančių Seimo narių grupė demonstratyviai išėjo iš salės, kai į tribūną sveikinimo kalbos buvo pakviestas Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis. Netrukus ši grupė išplatino iš anksto parengtą viešą pareiškimą, kuriame tokį savo poelgį paaiškino tuo, kad esą Seimas 2010 m. panaikino sovietiniais laikais priimto Tautinių mažumų įstatymo galiojimą, ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismas neseniai skyrė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui baudą už beveik penkerius metus nevykdomą galutinį teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių užrašų nukabinimo.
LLRA frakcijos nariai pateikė ir kitų keistų komentarų: esą, protestuodami dėl „finansinių represijų prieš gimtąją kalbą“ (nutylėdami, kad teismo sankcija buvo skirta ne dėl kalbos vartojimo, o už piktybinį teismo sprendimo nevykdymą), jie kreipsis į tarptautinę visuomenę; neva jiems trūko kantrybė, kai prof. V. Landsbergis pradėjo nepagarbiai kalbėti apie „represuotą“ savivaldybės administracijos direktorių, nors jie tos kalbos dalies nė negirdėjo, nes išėjo iš salės. Tai įrodo, kad jų akcija paniekinti Sausio 13-osios gynėjų atminimą buvo suplanuota iš anksto.
Toks šių Lietuvos parlamento narių elgesys akivaizdžiai parodo jų nepagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir jų nelojalumą Lietuvos valstybei. Tenka tik apgailestauti, teigiama pareiškime, kad tokio elgesio pavyzdį šiems politikieriams prieš dvejus metus parodė Lenkijos vadovai, kurie pareiškė, kad nevyks į Laisvės gynėjų dienos renginius Lietuvoje, esą, dėl to, kad Lietuvos Seime buvo atmestas įstatymo projektas dėl lenkų tautybės piliečių asmenvardžių rašybos nevalstybine kalba mūsų valstybės dokumentuose, dėl Švietimo įstatymo, nustačiusio minimalius reikalavimus valstybinės kalbos mokymui, priėmimo. Ir dabar Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis socialiniuose tinkluose dalinasi informacija apie šią LLRA „akciją“, pateikdamas ir gindamas LLRA „argumentus“. Tai verčia daryti išvadą, kad ši „akcija“, kaip ir visa lenkų radikalų veikla, toleruojama ir koordinuojama Varšuvoje.
Esame įsitikinę, sakoma pareiškime, kad toks įžeidžiantis LLRA atstovų elgesys Seime kompromituoja ne tik juos pačius, bet ir visą dabartinę valdančiąją koaliciją. Jei ir po šitokių veiksmų šie veikėjai toliau liks „koalicijos partneriais“, toliau kels antikonstitucinius reikalavimus, šantažuodami tiek pačią valdančiąją koaliciją, tiek ir visą valstybę, tai reikš jau visos valdančiosios koalicijos demonstratyvią nepagarbą valstybei bei jos Konstitucijai, pamatinėms mūsų šalies vertybėms.
Pasipiktinimą kelia ir LLRA veikėjų pateikiama ciniška istorijos falsifikacija, kai jie vieninteliu Lietuvos lenkų sąjungos pareiškimu, kuris buvo paskelbtas prieš dvidešimt trejus metus, jau po Sausio įvykių, mėgina paslėpti tuometinę antikonstitucinę ir antilietuvišką autonomininkų bei „jedinstveninkų“ veiklą – Kremliaus komunistinės valdžios palaimintą vadinamosios „lenkų socialistinės apygardos“ ar „autonominio krašto“ steigimą Lietuvoje, ilgai nepripažįstant Lietuvos įstatymų, o tik SSRS konstituciją. Šią istoriją LLRA mėgina pateikti, kaip „lenkų tautinės mažumos“ tuometinę „vienareikšmišką“ paramą Lietuvos nepriklausomybei ir netgi kaip Lietuvos valdžios nedėkingumą „už ištikimybę nepriklausomai Lietuvai, padorų ir sąžiningą darbą“.
LLRA atstovų įžeidžiantis elgesys ir veiksmai ne tik tęsia autonomininkų tradicijas, kurias kai kas nuo seno palaiko Rytuose, bet sutampa ir su tomis instrukcijomis, kurios gaunamos iš mūsų pietvakarinio kaimyno. Neseniai „YouTube“ kanalu transliuota jau 25 metus Niujorke dirbančio garsaus lenkų žurnalisto laida verčia paklausti, ar ne laikas mūsų politikams tarptautinėje erdvėje aiškiai įvardinti, jog Lenkijoje plinta nevaržomo šovinizmo ir revizionizmo tendencijos: iki kliedesių apie sienų su Lietuva, Baltarusija ir Ukraina reviziją, atimant iš jų neva buvusias Lenkijos žemes, vadinamuosius „kresus“?
Jeigu aiškiai neįvardinsime, kad tai yra ryškėjanti Lenkijos problema, pakenksime ir mūsų valstybių santykiams, ir netgi pačios Lenkijos, kuri niekaip nepasimoko iš istorijos, ateičiai. Savo revizionistinę ligą Lenkijai vertėtų pradėti gydytis, atsiprašant kaimyninių šalių dėl pilsudskinės okupacijos bei prievartinės polonizacijos, pasmerkiant aiškias teritorines pretenzijas bei hegemonizmo siekimą, neremiant lenkiškųjų separatistų reikalavimų Lietuvoje.
Parengė Česlovas Iškauskas
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
