2024 m. lapkričio 15 d.

 

LNOBT mini operos režisierės Vlados Mikštaitės (1924–2004) jubiliejų

Paskelbta: 2014-03-06 09:11 Autorius: ekspertai.eu

Žymiai Lietuvos operos režisierei Vladai Mikštaitei (1924–2004) vasario 17 d. būtų sukakę 90 metų. Savo unikaliu stiliumi, arti keturiasdešimties pastatytų spektaklių, ryškias solistes išugdžiusia pedagogine veikla V. Mikštaitė įkūnija ištisą epochą Lietuvos operos teatre. Jos jubiliejui skiriamas kovo 6 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomas Richardo Wagnerio „Lohengrinas“.

Šis spektaklis V. Mikštaitės jubiliejui pasirinktas neatsitiktinai. Mat 1969 m. ji drauge su dirigentu Jonu Aleksa parengė operos „Lohengrinas“ premjerą ir taip sugrąžino Richardo Wagnerio muziką į Lietuvos operos sceną.

V. Mikštaitė daugeliu atvejų buvo, kaip šiandien sakome, vizionierė, įvairių naujovių sumanytoja. Vien jau tai, kad būdama moteris ėmėsi režisūros ir galbūt tapo bene ryškiausia tarp XX a. operos režisierių Lietuvoje, V. Mikštaitę išskiria kaip to laikotarpio ryškią ir nestandartiškai mąstančią asmenybę.

Savo kelią operoje V. Mikštaitė pradėjo dainuodama scenoje. Dar studijuodama Vilniaus konservatorijoje 1948 m. debiutavo Operos ir baleto teatre Olgos vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Konservatoriją baigė 1949 m. (Onos Zabielaitės-Karvelienės dainavimo klasę) ir nuo 1950 iki 1960 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro solistė, mecosopranas. Ypač įsimintina buvo V. Mikštaitės Karmen. Muzikos kritikas Edmundas Gedgaudas prisimena: „Galinga orkestro banga tarsi įskraidina scenon ne merginą, o tiesiog ugnies srautą – ji liekna, lengva, tarsi pakylėta nuo žemės… O akių žvilgsnis!“

Taip pat V. Mikštaitė dainavo Poliną ir Grafienę P. Čaikovskio „Pikų damoje“, Kunigaikštienę Aleksandro Dargomyžskio „Undinėje“ ir ypač jos mėgtą Liubašą Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinėje“.

Lygiagrečiai 1950–1955 m. V. Mikštaitė studijavo Maskvos konservatorijos aspirantūroje, o nuo 1961 iki 1966 m. – operos režisūrą anuometinio Leningrado konservatorijoje. Jau pirmieji pradedančios režisierės darbai buvo gerokai nutolę nuo akademinių sovietinių standartų vien kūrinių pasirinkimu: 1963 m. V. Mikštaitė Vilniuje pastatė Sergejaus Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams“, 1965 m. – Carlo Orffo „Gudruolę“, o 1969 m. – minėtąjį R. Wagnerio „Lohengriną“.

Kaip yra pasakojęs dirigentas Jonas Aleksa apie V. Mikštaitės darbo metodus: „Mizanscena jai – tuščias reikalas.“ Režisierė yra sakiusi, kad ji mizanscenų „nesustatinėja“, aktoriai, bedirbdami ir pajausdami savo vaidmenis, turi patys susirasti tinkamą vietą, tinkamą laiką, kada kur nueiti, kur atsistoti.

V. Mikštaitė kūrė spektaklius ne tik Operos ir baleto teatre Vilniuje, bet ir Kauno muzikiniame teatre, pati rašė ir iš užsienio kalbų vertė sceninių kūrinių libretus. Tarp jos kurtų pastatymų – Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ (1976), Ludwigo van Beethoveno „Fidelijus“ (1989), Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybos“ (1971), Antoníno Dvořáko „Undinė“ (1972), Georges’o Bizet „Karmen“ (1984), Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“ (1980), Vytauto Barkausko opera „Legenda apie meilę“ (1975, libreto autorė) ir Benjamino Gorbulskio miuziklas „Don Žuanas, arba Meilė geometrijai“ (1969, libreto autorė).

Vlada Mikštaitė buvo ir žavių kamerinių pastatymų OBT erdvėse siela. Ji režisavo Johanno Sebastiano Bacho „Kavos kantatą“ (1976), Gaetano Donizetti „Don Paskualę“ (1977), Alberto Lotzingo „Brakonierių“ (1979), Williamo Waltono „Mešką“ (1981), Boriso Borisovo „Piršlybas“ (1983) ir kt.

Nuo 1955 m. su nedidele pertrauka V. Mikštaitė dėstė dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau – Muzikos akademijoje. Pasak E. Gedgaudo, kiekvieną dainininku tampantį žmogų laikydama kitokiu, ji manė, kad pedagogas privalo jausti, ką galima iš studento padaryti ir ko ne. Tarp V. Mikštaitės mokinių – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Regina Šilinskaitė, Sabina Martinaitytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Aušra Liutkutė, Renata Skarelytė, operos režisierė Daina Adamkevičiūtė ir daugelis kitų.

„Mūsų teatro istorijoje Vladai Mikštaitei dera stovėti šalia Romualdo Juknevičiaus. Abu paliko po savo epochą – viena operos, o kitas dramos teatre“, – teigia muzikologas E. Gedgaudas.

LNOBT fojė parengta paroda V. Mikštaitei. Jos jubiliejui skirtame spektaklyje „Lohengrinas“ dainuos Ferdinandas von Bothmeris (Vokietija), Miina Liisa Värelä (Suomija), Inesa Linaburgytė, Dainius Stumbras, Tadas Girininkas, Vytautas Bakula ir kiti solistai. Diriguos Robertas Šervenikas. Spektaklio pradžia – 18 val. 

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras