LRT ir „delfi.lt“ politologas V. Laučius liaudį ir intelektualus padėjo į vietą

A. Sokurovas Lietuvoje iššaukė didžiulę nepasitenkinimo bangą. Nuotr. archivio.panorama.it

Nepriklausomas portalas delfi.lt drauge su valstybiniu lrt.lt paskelbė politologo Vladimiro Laučiaus analitinio straipsnio pirmąją dalį „Rusijos kultūra: nuodų ir dvasinio peno bomba. Sokurovas – ne geriau už Gazmanovą“.

Straipsnyje politikos mokslininkas priminė, kad Lietuva neseniai įsileido ir pagerbė žinomą Rusijos režisierių Aleksandrą Sokurovą.

Valstybinio transliuotojo portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius straipsnyje apie režisierių dėsto mintis apie klaidingai mąstančius žmones.

Delfi.lt apžvalgininkas išaiškina, kad svarstant apie propagandą ir vadinamąją „minkštąją galią”, „žvilgsniai ir mintys kažkodėl visų pirma krypsta į masinės kultūros erdves: televizijos šlamštą, scenos popsą, minios aistras, tamsuomenės nuomonę“.

Jis žmones perspėja neįsivaizduoti, „jog politikuojanti Eurovizijos šokėja Ruslana arba patriotine laikysena anksčiau pagarsėjusi, bet dabar prorusiškus vėjus kalbanti Ukrainos lakūnė yra kažin kokie dideli laisvojo pasaulio autoritetai, demokratinės minties šviesuliai“.

Dar vėliau straipsnyje apie A. Sokurovą valstybinio transliuotojo atstovas paaiškina, kad tokie personažai  (turėdamas omenyje Rusijos Ruslaną ir Ukrainos lakūnę – red. pastaba) „politikoje – kaip vienadieniai drugiai: atlieka savo sceninę, įvaizdinę paskirtį ir labai greitai nugrimzta į užmarštį, prieš tai dar, deja, prisišnekėję ir prisidirbę“.

Dar toliau mokslininkas aiškina apie minios instinktą ir mąstymo sutrikimus, informacinius karus ir televizinę veidrodžių karalystę, apie tai, kad „reiktų grįžti prie Apšvietos idealų ir mėginti perauklėti tamsybėse skendinčią šiuolaikinę visuomenę“.

Galiausiai straipsnis apie A. Sokurovą priartėja prie kulminacijos – patarimo Lietuvai: „jai teks kovoti ne tiek su Rusija, kiek su pačia savimi – savais „masės žmonėmis“, lengvai ir nekritiškai priimančiais išgalvotą tikrovę“.

Po netrumpų ir gilių filosofavimų apie natūralius priešus – „Apšvietos proanūkiai turi galvoti, kad Vladimiro Putino Rusija su jos politiniais mitais ir propaganda visiems aukštosios kultūros atstovams, tarp jų ir rusams, yra ne natūralus sąjungininkas, o natūraus priešas“ – V. Laučius straipsnio pabaigoje prieina ir prie A. Sokurovo.

Pasvarstęs, ar rusų režisieriaus politiniai pasažai yra nusišnekėjimas, ar apgailėtina istorinių žinių spraga, mokslininkas galiausiai suformuluoja genialią mintį.

„Jei Kremliaus globojamas rusiškas popsas yra šių dienų „opijus liaudžiai“, kaip kad marksistai pravardžiavo religiją, tai tokių, kaip Sokurovas, kultūrininkų veikla vadintina „intelektualų opijumi“, – liaudį ir intelektualus padėjęs į vietą konstatuoja V. Laučius.

V. Laučius (dešinėje). Nuotr. facebook.com

Ekspertai.eu skaitytojams primena, kad Vladimiras Laučius, gimęs Leningrade ir Sankt Peterburge baigęs vidurinę mokyklą, pasaulyje labiausiai išgarsėjo tuo, kad atvyko gyventi į Lietuvą, joje baigė valstybininkų globojamą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutą, tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) nariu, partinio leidinio redaktoriumi bei šios partijos valdybos nariu (1999–2000 m.), 1998 m. įkūrė visuomeninę organizaciją „Konservatizmo klubas“ tapo jos pirmininku, o 1999 m. „Konservatizmo klubo“ pagrindu Manto Adomėno įsteigtame Demokratinės politikos institute buvo aktyvus veikėjas.

Taip pat norime priminti, kad neaišku koks nusišnekantis ir istorines spragas demonstruojantis kultūrininkas Aleksandras Sokurovas 1974 metais gavo istoriko diplomą tuometiniame Valstybiniame Gorkio institute ir kitais metais įstojo į Valstybinį visos Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetą. Nuo 19 metų dirbo televizijoje, kurdamas televizijos filmus, vesdamas tiesiogines programas.

Apkaltintas antisovietinėmis nuotaikomis, A. Sokurovas metais anksčiau pabaigė universitetą, tačiau jo diplominio darbo universiteto vadovybė neužskaitė. Jauną režisierių nuolat užstojo ir gynė Andrejus Tarkovskis, surengęs jam kelias galimybes pasitraukti į Vakarus, tačiau A. Sokurovas niekada jomis nepasinaudojo, sakydamas, kad rusų kalba ir dvasiniai Ermitažo turtai yra tai, ko jis niekada negalės palikti.

Persekiotas komunistų partijos ir guitas iš Rusijos kino pasaulio, režisierius šlovės sulaukė tik apie 1980-uosius. Jis tapo visame pasaulyje vertinamu, gerbiamu ir elitiniu kino režisieriumi, pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų. Iki šių dienų Rusijoje A. Sokurovas nėra liaupsinamas, jį žiūri ir palaiko inteligentija, filmų statymus finansuoja užsienio partneriai, o apdovanojimus skiria Berlynas, Kanai, Roterdamas, Vatikanas, Venecija etc.

A. Sokurovas Europos kino akademijos sprendimu yra įtrauktas į geriausių pasaulio režisierių šimtuką. Ordinus ir apdovanojimus jam skyrė daugybė pasaulio šalių ne tik už indėlį į kinematografiją, bet ir už nuopelnus žmonijai. Jam skirta Anžėjaus Vaidos įsteigta „Laisvės premija“, Argentinos prizas „Sidabrinis kondoras“, Šveicarijos Lokarno „Garbės leopardas“, Roberto Bresono, Andrejaus Tarkovskio vardo premijos, Japonijos „Kylančios saulės“ ordinas, Prancūzijos Meno ir kultūros ordino karininko kryžius ir kt.

Keli susiję:

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: R. Tuminas iš savo pasisakymų man panašus į naudingą idiotą

Patriotai be kolorado juostelių – V. Putino planas B

Karo specialistai atskleidė: Lietuvai gresia tiesioginė karinė agresija

Dėl eilinės „delfi.lt“ dezinformacijos kreipkitės į redaktorę, kuri žmones skirsto pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: na ir pati dama, neslėpkim, baisoka

„Delfi.lt“ meluoja 1 milijonui 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų

„Naujas“ veidas LRT auditorijai atskleidė šiurpinančius dalykus

Pasikeitė Lietuvos politikos formuotojų-propagandininkų taktika ir strategija jų šventoje kovoje su kaimynine valstybe

Paradoksali simbolika: V. Pociūno žūties dieną prezidentės patarėja tapo valstybininkų klano atstovė