Kai bemaž prieš ketvirtį amžiaus pasirodė pirmieji Atgimimo numeriai, tiesos ištroškusiems žmonėms nepakako šimtatūkstantinio savaitraščio tiražo, svarbiausius straipsnius skubėta dauginti ir jais tarpusavyje dalintis. Tuomet kompartijos veikėjai jau nebegalėjo kontroliuoti proceso, tačiau iš nevilties dar bandė ką nors daryti. Jų pastangų beviltiškumą bene geriausiai iliustruoja sumanymas laisvo žodžio pažabojimui pasitelkti autorių teises. Kadangi Sovietų sąjunga buvo ką tik pasirašiusi autorių teisių konvenciją, iš Centro komiteto atkeliavo nurodymas – jokiais būdais negalima leisti kopijuoti Atgimimo straipsnių, taip pažeidžiame autorių teises. Tuomet visi be didesnių aiškinimų supratome, kokias „autorių teises“ norima ginti. Atgimimas į tokį komunistų išpuolį reagavo žaismingai, paskelbdamas, kad skatina visus kiek galima plačiau kopijuoti ir platinti savaitraštyje skelbiamas žinias.
Šią istoriją prisiminiau, kai ekspertai.eu paprašė pakomentuoti jų užsitęsusį ginčą su nacionaliniu transliuotoju: dar vasarį lrt.lt prašymu youtube.com užblokavo ekspertai.eu vaizdo medžiagą. Taip esą nacionalinis transliuotojas gina savo turimas autorių teises. Komerciniai ginčai sprendžiami teisme, bet jie visada turi ir dorovinę pusę. Čia verta susimąstyti, kas svarbiau žiniasklaidos priemonei - plačiai skambantis geras vardas ar užsisklendimas savyje ir kitokio požiūrio bei kritiškos nuomonės baimė.
Visuomeninis transliuotojas yra gana sudėtingoje padėtyje. Viena vertus, jis perka (ir gana brangiai) svarbias transliacijas, pavyzdžiui, Olimpinių žaidynių ar futbolo čempionatų. Tiesa, kartais tas transliavimo teises abejotinomis sąlygomis perparduodamas komerciniams transliuotojams. Kita vertus, Lietuvos radijas ir televizija turėtų siekti vykdyti savo misiją – informuoti visuomenę. Tad nieko nestebintų siekis, kad nacionalinio transliuotojo informacinės, publicistinės laidos būtų kuo plačiau žiūrimos. Ir nelabai svarbu, kokiu kanalu, svarbu, kad būtų aiškiai nurodoma autorystė.
Kai LRT Taryba ar administracija viešai skundžiasi lėšų stygiumi ar raudama, kad Lietuvoje paminama visuomeninio transliuotojo idėja, vis pamirštama, kad tai ne tik pinigų klausimas. Visuomeninis transliuotojas turi savo misiją, kurios įgyvendinimas turėtų remtis atvirumo principu. Bijau, kad rudenį, Seimui tvirtinant biudžetą, tokio ginčo su ekspertais istorija tikrai netaps svariu argumentu siekiant didesnio finansavimo.
Ginče reikėtų matyti ir kitą pusę – ekspertai.eu tęsia tautinio atgimimo metais kilusią Šėpos teatro tradiciją, kuri pastaruoju metu Lietuvoje po truputį atgimsta. Matyt, būna metas, kai juokas, ironija, sarkazmas tampa tuo visuomenės ginklu, kurio griebiamasi, kaip už šiaudo. Tiesa, neseniai vienas iš Šėpos scenarijų autorių Liudvikas Jakimavičius skundėsi – jeigu šiandien rašyčiau, kaip Šėpos laikais, tikriausiai neišbrisčiau iš teismų.
Ar tikrai per dvidešimt metų subrendome? Ar sugebame atskirti asmeniškumus ir visuomenės reikalus? Ir kodėl vėl taip bijome juoktis? Ne tik iš kitų, bet ir iš savęs.
Nežinau, ar verta ekspertams eikvoti jėgas bergždiems teisiniams procesams. Geruoju su lrt.lt jie galėtų susitarti tik tuomet, jeigu sutiktų išimti savo puslapyje skelbiamas nuotraukas iš skydinės ir slapta pažadėtų niekada jų nebeskelbti. Bet tai jau būtų atviras nusilenkimas cenzūrai. Gal kas to ir siekia?
Todėl geriausia būtų naudoti nacionalinio transliuotojo laidų citatas. Gal techniškai tai ir sunkiau, bet cituoti niekas neuždraus. Baigdamas tik norėčiau priminti, kad LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius dirbo Atgimimo redakcijoje, o ne vienas ekspertas savo kūrybinį kelią pradėjo Šėpos teatre. Žmonės dažnai pasuka skirtingais keliais.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]