|
mes nebesiritam niekur, mes nuridenti i padugnes ir trypiami kojomis, dauzomi sautuvu buozem vidury baltos dienos, uztampyti po teismus, mums uzdrausta mastyti, greitai bus uzdrausta kvepuoti, mes klausom pasaku, apie Lietuvos nepriklausomybe ir laisve, kurios Lietuvoj niekada nebuvo, nes Lietuvoje nera nepriklausomu, laisvai savo nuomuone reiskianciu ZMONIU, o baisiausia tai, kad MES su tuom susitaikem... mes laukiam, kad kazkokia grupele visuomeninku, kazkokioj aiskstej, prie kazkokio parlamento, istrauks mus is padugniu, kuriose mums visiems matomai dar vis taip malonu guleti ir sildyti vienas kita pliurpalais, apie pakilusias benzino kainas, apie tai kokie mes visi vargseliai ir kaip mes nieko NENORIM pakeisti, nes tam reikia paprasciausiai SAVE pakeisti: pirmoj eilej suvokti, kad atsakomybe uz savo gyvenima, uz savo zeme, uz savo vaiku ateity -MÜSU rankose, tai Müsu PAREIGA!
|