3000 Malio gyventojų gegužės 30-ąją šiauriniame Gao mieste surengė taikų protestą, kuriame pasmerkė Prancūzijos kišimąsi į šalies gyvenimą, pranešė „Press TV“ (http://www.presstv.ir/detail/2013/06/01/306514/malians-in-gao-protest-against-france).
Protesto dalyviai kaltino Prancūziją darant nuolaidas tuaregų etninei grupei, gyvenančiai Malio šiaurėje. Jie pareiškė, kad Prancūzijos valdžia yra išvien su tuaregais, kad padėtų jiems kontroliuoti regiono sostinę Kidalį. Protestuotojai ne tuaregai nebuvo pakviesti į derybas dėl taikos Malio šiaurėje. Malyje gyvena apie pusę milijono klajoklių tuaregų ir dar per 40 tautų bei tautelių. Bendras šalies gyventojų skaičius - apie 15 mln. Malis nepriklausomas nuo Prancūzijos tapo 1960-aisiais.
„Mes norime, kad Prancūzija pasakytų mums, ko ji siekia, - sakė protestuotojas Moussa Boureima Yoro. - Esame sutrikę, kai, viena vertus, prancūzai sako, kad Kidalis yra Malio dalis, kita vertus, jie elgiasi taip, tarsi jis jau nepriklausytų Maliui".
Prancūzija karą Malyje pradėjo sausio 11-ąją neva dėl to, kad reikėjo sustabdyti kovotojus, kontroliuojančius šiaurinį Malį. Į šią valstybę atsiųsta apie 4000 Prancūzijos karių.
Šis karas sukėlė rimtą humanitarinę krizę ir tūkstančius maliečių liko be namų.
Vasario 1-ąją organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Prancūzijos sukeltame kare Malyje vykdomus „rimtus žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių – trijų vaikų nužudymas. Esama įrodymų, kad, be jų, per oro antskrydį žuvo ir dar du suaugę žmonės“.
Prancūzijos gynybos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas balandį pareiškė, kad prancūzai Malyje paliks 1000 karių netgi tuomet, kai kiek vėliau šiemet į šią Afrikos valstybę atvyks per 12 000 Jungtinių Tautų taikdarių.
Politologų manymu, Prancūzija karą Malyje pradėjo dėl jo turtų – aukso ir urano.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]