Mariaus Jonučio paroda galerijoje „Meno niša“

Mariaus Jonučio paroda galerijoje „Meno niša“

tradicinė

(taip vadinasi)

Kviečiame jau į tradicija tapusią parodą galerijoje „Meno niša“, kuri šiemet jau 11-oji.

Nors autorius teigia, kad „nieko naujo“ šiemet neišrado, pažadame, „kažką naujo ir kitokio“ būtinai išvysite, kas, kaip ir kiekvienais metais tradiciškai džiugins spalvų ir energijos šaltiniu.

Parodos atidarymas gegužės 15 d., ketvirtadienį, 18 val., galerijoje „Meno niša“.

Spaudos konferencija 17 val. Paroda veiks iki birželio 3 d.

„nusibodo

visada tie klausimai – na, kas šiemet naujo ?

o kodėl turėtų ?

dirbu, ne dviračius išradinėju

ne naujas teritorijas būsimiems kolonizatoriams atradinėju

tiesiog imu teptuką ir dirbu – taip, žmonės ir tai vadina darbu

bet kai paklausai tų klausimų, atrodo, kad vienintelė vertybė yra naujumas

mačiau, telefonų kompanija reklamuojasi:

imk naują kasmet

betgi labai neekologiška taip, ar tai neberūpi ?

man tai darbas vertybė, paveikslai kaip paveikslai, kai jau padaryti, nebe labai rūpi, bet darbas rūpi, svajoju apie jį – va, kai turėsiu laiko...

tiesa, kalbu čia apie tą darbą, kur ne užsakymams

užsakymai irgi darbas, nesinori chaltūra vadinti, nes blogai pakvimpa ne kokybe

bet jie kompromisiniai, derinami, pritaikomi

ir jų labai daug, tai sunku rasti tarpelių tarp jų tiems saviems dalykams

kuriuos dirbdamas tik su savim tariuosi, tik sau bandau įtikti

tuos ir kabinu parodoj

mažai šiemet paveikslų, oi mažai, na, ką darysi, turės užtekti

apie ką ?

neseniai viename interviu manęs klausė, kokiomis spalvomis kuriu dabar savo gyvenimą ir darbus ? (na, toks poetinis-retorinis klausimas)

atsakiau – balta, geltona, oranžine, raudona, violetine, mėlyna, žalia, ruda ir juoda

nežinau, gal ką ir praleidau, te neįsižeidžia

taigi, apie ką ir iš kur ?

pats nežinau, kodėl vaikštant po Prahą kilo mintis apie medžio lapą kaip pirmąjį rūbą ir didelis noras nupaišyti tokį paveikslą iš drabužių istorijos

paišydamas netilpau į vieną, tai va keturi paveikslai

o Danijoj sugalvojau kopėčias dangun

paskui Palestinoj supratau, kad daugiau tų kopėčių reikia

gal kad tos okupantų sienos ten tokios aukštos

o žiemą paišiau vasaros paveikslus

nes norėjosi vasaros

taigi nieko naujo

tradiciškai, kaip kiekvieną pavasarį, Meno nišoje, nauji darbai“

Marius Jonutis