Martinas Šulcas: Europos Sąjunga yra apgailėtinoje padėtyje

Jungtinės Karalystės žurnalistė Izabelė Kumar (Isabelle Kumar) kalbina Europos Parlamento pirmininką Martiną Šulcą (Martin Schulz).
 
Izabelė Kumar: - Šiame interviu aš prašau atvirai pasisakyti apie tai, kokioje padėtyje šiuo metu yra ES, nes mes labai nerimaujame. Panašu, kad stebime lėtą ir skausmingą Sąjungos savižudybę. Ar dar nepereitas negrįžtamumo taškas?

Martinas Šulcas: - Jūsų teiginiai visiškai pagrįsti, Europos Sąjungos padėtis iš tikrųjų yra apgailėtina. Referendumuose ir rinkimuose laimi euroskeptinės jėgos. Tačiau kvestionuoti ES egzistavimą ir integraciją reikštų žaisti su ateinančių kartų likimais, nes XXI a. – tai bendradarbiavimo ir varžybų amžius, kuriose dalyvauja ne pavienės mažos valstybės, bet didžiuliai pasaulio regionai. Tarkim, mano šalies gyventojų skaičius – 80 mln., o Kinijos gyventojų skaičius – 1400 mln. Kaip Vokietija gali vieniša išgyventi XXI a.? Tie, kurie tvirtina, kad su ES projektu reikia vieną kartą baigti, žaidžia kitų kartų saugumu ir ateitimi.

- Jūs paminėjote integraciją, o šiuo metu viena didžiausių problemų – tai BREXIT. Ar iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad Jungtinė Karalystė (JK) išstos iš Europos Sąjungos?

- Remiantis apklausų duomenimis, taip iš tikrųjų gali atsitikti, jėgos apytikriai vienodos, tačiau aš tikiuosi, kad taip neįvyks, nes JK išstojimas iš ES taptų katastrofa ne tik Europos Sąjungai, bet ir Jungtinei Karalystei.

- Kokią svarbiausią užduotį reikės spręsti, jei JK vis tik išstos iš ES?

- Manau, kad euro zona turės iš karto reaguoti. Šiuo metu jai priklauso 19 valstybių, kuriose cirkuliuoja vieninga valiuta, tačiau visur vykdoma skirtinga ekonomikos politika, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai. Reikia įvesti tvarką euro zonoje ir gilinti politinį bendradarbiavimą, nepriklausomai nuo to, ar JK paliks ES, ar ne.

- Ar jau parengtas planas, jei BREXIT įvyks?

- Apgailestauju, bet ne. Manau, kad viena euro zonos problemų – ta, naudojant techninius terminus, kad egzistuoja makroekonominis disbalansas, t. y. netolygus jo vystymasis. Su tuo turi būti baigta, nepriklausomai nuo to, ar JK išstos iš ES, ar ne. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo birželio 23 d. įvykių, visos ES šalys turi suvokti, kad atėjo laikas veikti, ir pagaliau reikia apsvarstyti būsimą Europos Sąjungos struktūrą. (...)

- Ką Jūs ketinate paaukoti dėl susitarimo su Turkija? Ar jūs pasiruošę užmerkti akis į žmogaus teisių pažeidimus? Ar atvirkščiai, Jūs spausite Turkiją, kad žmogaus teisių ten būtų paisoma net ir tuo atveju, jei sutartis dėl migrantų bus nutraukta?

- Kaip tik praėjusią savaitę aš atmečiau vizų režimo liberalizacijos projektą, kurį Europos Parlamentui parengė Europos Komisija. Turkija neįvykdė 72 reikalavimų, tarp kurių kovos su terorizmu įstatymo reforma ir duomenų apsaugos reforma, t. y. būtent tai, kas turi būti įvykdyta sprendžiant bevizio režimo klausimą. Jei Turkija ir toliau atsisakinės keisti kovos su terorizmu įstatymą, mes nesvarstysime vizų režimo panaikinimo klausimo.

- Kokia Jūsų nuomonė apie Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoaną (Recep Tayyip Erdoğan), kuris pareiškė, kad „mes eisime savo keliu, o jūs – savo“? Jis patikimas partneris ilgalaikėje perspektyvoje? Juk jis, galų gale, yra Jums reikalingas?

- Mes partneriai ir mes suinteresuoti bendradarbiavimu. Negaliu įsivaizduoti, kad ponas R. T.  Erdoanas norėtų šią partnerystę nutraukti. Mes pasiruošę bendradarbiauti, tačiau Turkija pažadėjo įvykdyti reformas, ir kada taip bus padaryta, mes pradėsime vykdyti savo susitarimų dalį.

- Ar Jus neramina augantis euroskeptikų populiarumas?

- Būtų neteisinga pagal šiuo metu euroskeptikų pasiektus rezultatus vertinti juos kaip daugumą. Tačiau tai kelia pavojų. Jei paliksime laisvą niša tiems, kurie rėkia garsiausiai, o tylioji dauguma bus pasyvi, tai jie iš tikrųjų gaus tai, ko siekia – ateis į valdžią. Todėl mano strategija – pirma, pastoviai priminti jiems, kad jų nėra dauguma, antra – siekti, kad dauguma pasisakytų prieš juos. (...)

- Tačiau juk visos krizės susijusios. Ar nėra pats didžiausias europietiškos politikos žlugimas tai, kad atsirado vadinamas „vidinis terorizimas“, kai ES piliečiai kovoja prieš savo piliečius?

- Kodėl tai europietiškos politikos žlugimas?

- Todėl, kad Europos Sąjungos piliečiai kovoja prieš savo piliečius.

- Nemanau, kad jie veikia prieš Jus ar prieš mane. Jie veikia prieš sistemą, prieš gyvenimo būdą. ES neatsako už Paryžiaus priemiesčius. Ir ne ES sukūrė Molbeką. Jie, greičiausiai, kovoja prieš europietišką gyvenimo modelį, tačiau juk ir Marin Le Pen  (Marine Le Pen) daro tą patį, ji neigia mūsų europinį modelį. Tai reiškia, kad prieš Europą pasisako ne tik tie žmonės. Negalima sakyti, kad visi mūsų pasiekimai – nacionalinių valstybių nuopelnas, o visos nesėkmės– ES kaltė. Todėl turėtume kalbėti ne apie europietiškos politikos žlugimą, o apie puolimą prieš Europos visuomenę. Ir čia aš su Jumis sutiksiu, Europos visuomenė susidūrė su daug grėsmių.

- Neseniai mes paminėjome Europos dieną. Tačiau kai kam šis žodis yra keiksmažodis. Kodėl Europos lyderiai taip prastai informuoja visuomenę apie tuos gerus dalykus, kuriuos teikia buvimas ES?

- Aš nesuprantu šio klausimo. Aš dirbu nuo ryto iki vakaro tam, kad Europa žinotų apie mūsų pastangų vaisingumą.

- Kodėl žmonės vis tik negauna šios informacijos?

- Nežinau, negaliu į tai atsakyti. Manau, kad šis klausimas yra visiškai nepagrįstas, manau, kad informacija žmones pasiekia.

- Bet kodėl Jūsų argumentų žmonės negirdi?

- Pasikartosiu, aš negaliu atsakyti į šį klausimą, nes man atrodo, kad jis nepaliečia problemos esmės. O esmė yra ta, kad ES – ne federalinė valstybė, kur Europos Komisija yra federalinės valstybės vyriausybė, o aš esu federalinės valstybės parlamento pirmininkas. Tai yra asociacija – suverenių valstybių sandrauga, kur yra nacionalinės vyriausybės. O nacionalinės vyriausybės, ar tai būtų Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, o ypač Jungtinės Karalystės, visada laikosi vienos ir tos pačios strategijos: sėkmės atveju jos sako, kad čia jų nuopelnas, o patyrusios nesėkmę apkaltina Briuselį. Ir tai vienas pačių didžiausių sunkumų skleidžiant pozityvias idėjas todėl, kad ši strategija naudojama jau daugiau kaip 20 metų. Galbūt dėl šios problemos man ir yra užduodamas toks klausimas.