Medininkų pilyje atidaromos nuolatinės ekspozicijų salės

Šiandien 15 val. atstatytame Medininkų pilies šiaurės rytų bokšte (donžone) vyks nuolatinės ekspozicijos atidarymas. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų 2010–2012 metais buvo realizuotas pirmasis Medininkų pilies rekonstrukcijos etapas. 27 metrų aukščio bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės.

Medininkų pilis nuo 2004-ųjų yra Trakų istorijos muziejaus padalinys. Pasak Virgilijaus Poviliūno, Trakų istorijos muziejaus direktoriaus, ją sutvarkyti buvo nemenkas iššūkis. Viską reikėjo pradėti nuo nulio: teisiškai įregistruoti žemę ir statinius, parengti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį įrengti įvažiavimo vartai į pilies teritoriją, sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra, nutiestos komunikacijos, atlikti būtini archeologiniai tyrimai, be kurių negalimi jokie piliavietės tvarkymo darbai. 

Pilies fragmentai nuo 1961 metų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, tad lankytojai sienose galės išvysti istorinių sluoksnių atodangas ir suvokti, iki kur pilis buvo sugriauta ir kiek kartų ji restauruota. 

„Pirmo aukšto salėje bus pasakojama apie Lietuvos mūrines pilis, eksponuosime archeologinius radinius, antrame veiks XIV–XVIII a. Lietuvos karybai skirta ekspozicija, trečiajame įrengėme Lietuvos X-XX a. sidabro dirbinių ekspoziciją, ketvirtame pristatome prezidento A. M. Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją, penktame aplankysite sienine tapyba dekoruotą menę, o pakilę dar aukščiau, nuo bokšto kuorų galėsite apžvelgti pilies apylinkes. Donžone veiks ir minimalių gabaritų stiklinis liftas, kuris vyresnio amžiaus ir neįgalius lankytojus kels iki pat penktojo bokšto aukšto“, – pasakoja V. Poviliūnas. 

Vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti viduramžių pilis – vienas seniausių išlikusių mūrinių statinių. Tiksli jos, kaip ir kitų aptvarinių – Kauno, Lydos, Krėvos - pilių statybos data nėra žinoma. Manoma, kad tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341 m.) baltiškuoju plytų rišimo būdu pastatyta mūrinė aptvarinė pilis. Šiaurės rytų bokšte, donžone, buvo įrengtos gyvenamosios patalpos. Donžonas ir pietinis bokštas atliko flanginės gynybos funkcijas, gynė pilies sienas ir vartus iš šono. Rytinis ir vakarinis bokštai saugojo dvejus įvažiavimo vartus. Šiaurinėje ir pietinėje sienose esantys vartai buvo 5 metrų aukštyje su mediniais pakeliamais tiltais. Gynybinės sienos –  apie 1,8 metrų storio, 12-14 metrų aukščio. Jose buvo įrengta apie 280 šaudymo angų, šaulių galerijos. Taikos metu pilies bokštuose gyveno nedidelė (iki 20) karių įgula. 

Pirmą kartą pilis paminėta 1387 metais. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1402-iais Kryžiuočių ordinas pilį sudegino. Manoma, kad nukentėjo tik ją juosę mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o pati pilis neturėjo būti labai suniokota, nes iš čia 1415 ir 1426 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė laiškus. Yra žinoma, kad XV–XVI a. sandūroje pilies vidiniame kieme esančias gynybines konstrukcijas ir pastatus nusiaubė gaisras. Po jo tvirtovė neatsigavo. XVI–XX a. pr. pilyje buvo įsikūręs dvaras su savo pastatais, daržais ir sodais.

XIII a. pab.– XIV a. pr. iškilęs gynybinis objektas tik dabar sulaukė savo atkūrimo valandos. Medininkų pilies teritorijoje atkurtame vėlesnės statybos mūriniame pastate įsikurs administracija, veiks konferencijų salė. Dėl patogaus privažiavimo ketinama įrengti sceną bei organizuoti įvairius renginius ir šventes. Tikimasi, kad restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausių akcentų pietrytinėje Lietuvoje, o numatyti tolimesni pilies atkūrimo darbai kvies pažinti savo šalies istoriją ir kultūrą.

Medininkų pilies ekspozicija lankytojams bus atidaryta nuo rugsėjo 28 dienos.