Didžiausi naujienų portalai šiandien išplatino pranešimą pavadinimu "Teismas skelbs, ar FNTT pareigūnė vykdė Izraelio piliečio M. Klabino užsakymus".
Jame skelbiama, kad kitą savaitę, balandžio 4-ąją, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas skelbs nuosprendį kelerius metus vykstančioje vienoje labai įdomioje rezonansinėje byloje.
Šis pranešimas nesulauktų didesnio dėmesio, jei ne pernelyg didelis melo kiekis, sudėtas vienoje vietoje. Štai tokio turinio pranešimas pasirodė beveik visoje žiniasklaidoje:
Žiniasklaidos pranešime, truputėlį persistengiant, net 10 kartų minima Izraelio piliečio Meiro Klabino pavardė, kuri su byla visiškai nesusijusi. Tačiau nė su žiburiu nesurasite pagrindinio šios istorijos veikėjo Remigijaus Andriūno, kitaip dar vadinamo Vilniaus Versače, pavardės.
Nesunku suprasti, kad tai daroma specialiai, norint nukreipti dėmesį nuo reikalo esmės. Atkreipiame dėmesį į dar kelis netikslumus, tiksliau tariant, į melą:
1. L. Andriuškevičienei niekada nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai tariamai vykdžius Izraelio piliečio M. Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams.
2. Byloje prieš L. Andriuškevičienę M. Klabinas neapklaustas, jo atžvilgiu neatlikti jokie operatyviniai sekimo ar kiti veiksmai.
3. M. Klabinas nėra ir niekuomet nebuvo UAB "Vilniaus sadutės" bendraturtis.
4. Jokie nesutarimai tarp UAB "Vilniaus sadutė" akcininkų nė vienoje byloje nei fiksuoti, nei tirti.
5. Joks bylinėjimosi faktas tarp UAB "Vilniaus sadutė" akcininkų nei fiksuotas, nei tirtas.
6. Joks nesutarimas tarp M. Klabino ir UAB "Vilniaus sadutė" akcininkų nei fiksuotas, nei tirtas.
Ekspertai.eu jau aiškinasi, kas daug metų žiniasklaidai sėkmingai pateikdavo tokią melagingą informaciją ir kodėl ši melaginga informacija sėkmingai ir nuosekliai skelbiama žiniasklaidoje. Įtarus ir piktas žmogus netyčia gali įtarti, kad visa tai ne už dyką.
Taip pat ekspertai.eu aiškinasi, kokį nusikalstamą vaidmenį šioje istorijoje suvaidino specialiosios tarnybos, konkrečiai šiuo atveju - STT, diriguojama prokuratūros.
Taip pat visos tokią informaciją skelbiančios žiniasklaidos retoriškai galima paklausti: po daugiau nei 2,5 metų buvusios FNTT pareigūnės pavardės eskalavimo neigiamame kontekste gal buvo galima išsiaiškinti kai kuriuos faktus ir užkirsti kelią melagingos informacijos skelbimui? Tam reikėjo tik lankytis viešuose teismo posėdžiuose ir atsakingai rinkti skelbiamą informaciją. Ar ne taip?
Todėl ekspertai.eu skelbia viešą buvusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos majorės Linos Andriuškevičienės laišką, kuriame reikalaujama paneigti kai kurių žiniasklaidos priemonių - delfi.lt, alfa.lt, lrytas.lt ir kt. - skelbtą melą.
UAB “Vilniaus sadutė” turto iššvaistymo ir tyčinio bankroto bylą tyrusią L. Andriuškevičienę 2010 metų rugsėjį sulaikė STT, apkaltinusi ikiteisminio tyrimo duomenų nutekinimu. Šios triukšmingos operacijos metu didžiuosiuose interneto portaluose plačiai skelbta pareigūnę diskredituojanti ir tiesos neatitinkanti informacija. Šiandien jau akivaizdu, kad tiek ši kampanija žiniasklaidoje, tiek ir STT veiksmai prieš “Vilniaus sadutės” bylos tyrėją atitiko interesus asmenų, kuriems ji buvo pareiškusi įtarimus.
Ypač šioje istorijoje šokiruoja skandalingi liudijimai apie neoficialius kai kurių Vilniaus apygardos prokurorų veiksmus, siekiant padėti įtariamiems aferistams išvengti atsakomybės, bei FNTT pareigūną, kuris šiems asmenims teikdavo L. Andriuškevičienės tyrimo medžiagą, už šias “paslaugas” reikalaudamas pinigų. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad STT ir Vilniaus apygardos prokurorai šio asmens tapatybės taip ir nenustatė. Duomenys apie šį pareigūną, pardavinėjusį informaciją įtariamiesiems, buvo paskelbti viešo teismo posėdžio metu. Tačiau minėtosios žiniasklaidos priemonės šią informaciją nutylėjo, nors prieš tai nesivaržydamos skelbė pramanus, kuriuos L. Andriuškevičienė šiuo kreipimusi ir reikalauja paneigti.
L. Andriuškevičienė: MELAS, ŽINIASKLAIDOS SKELBTAS APIE REZONANSINĘ BYLĄ, BUVO NAUDINGAS FINANSINE AFERA ĮTARIAMIEMS ASMENIMS
Jau kitą dieną po mano, kaip FNTT vyr. tyrėjos, sulaikymo 2010-09-21 žiniasklaidoje pasirodė tikrovės neatitinkantys pranešimai, esą aš kartu su advokatu P. Butkevičiumi ir UAB “Baltijos turto holdingas“ darbuotoju A. Antanaičiu įtariama vykdžiusi Izraelio piliečio Meiro Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams. Straipsnyje nurodoma, kad „Viena iš bendrovių, kurios bendrasavininkis yra M. Klabinas, - „Vilniaus sadutė“, kilus nesantaikai tarp jo ir kitų akcininkų, prasidėjo kova ir bylinėjimasis dėl turto. Įtariama, kad M. Klabino iniciatyva kitos jo įmonės „Baltijos turto holdingas“ (įsikūrusios tame pačiame J. Basanavičiaus gatvės name kaip ir „Vilniaus sadutė“) darbuotojas A. Antanaitis ėmė ieškoti būdų „prispausti“ buvusius darbdavio verslo partnerius.“ Taip pat straipsnyje teigiama, kad „STT duomenimis, advokatas su tyrėja dažnai susitikinėdavo: P. Butkevičius nurodinėdavo, ką reikia padaryti byloje, o L. Andriuškevičienė detaliai pasakodavo apie tyrimą, t. y. atskleisdavo ikiteisminio tyrimo duomenis. Ši byla artėjo prie pabaigos, ji jau greitai turėjo keliauti į teismą, bet įsikišo STT.“
Apmaudu, tačiau visa ši viešai paskleista informacija visiškai neatitinka tikrovės, o internetinio portalo www.delfi.lt atstovai jos nepaneigė.
Konkrečiai iš straipsnyje http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/is-uz-sulaikytos-fntt-pareigunes-kyso-lietuvoje-isgarsejusio-uzsieniecio-ausys.d?id=36789745 pateiktos informacijos tikrovės neatitinka nė viena aplinkybė:
1. M. Klabinas nėra ir niekuomet nebuvo UAB “Vilniaus sadutė“ akcininku;
2. M. Klabinas nėra ir niekuomet nebuvo UAB “Baltijos turto holdingas“ akcininku;
3. Jokio konflikto tarp UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkų dėl turto nebuvo.
4. Joks konfliktas byloje tarp „verslo partnerių“ nebuvo nei fiksuotas, nei tirtas. Kas tie straipsnyje minimi „verslo partneriai“ – nenurodoma.
5. STT byloje nei mano sulaikymo dieną, nei bylą perdavus į teismą, nei iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo duomenų, kad „advokatas su tyrėja dažnai susitikinėdavo: P. Butkevičius nurodinėdavo, ką reikia padaryti byloje, o L. Andriuškevičienė detaliai pasakodavo apie tyrimą, t. y. atskleisdavo ikiteisminio tyrimo duomenis“. STT teismui perduotoje byloje nėra nė vieno sekimo protokolo, kuriuo būtų fiksuotas nors vienas mano susitikimas su advokatu P. Butkevičiumi ar nors vienas mano pokalbis tariamų susitikimų metu.
Analogiškai neteisingą informaciją ir melagingus “faktus” skelbė ir kiti interneto portalai šiuose straipsniuose:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10410657/Sokdino.buvusius.verslo.partnerius=2010-09-23_08-02/
Kadangi prieš mane nukreipto tyrimo medžiagoje yra prijungta visa mano atlikto ikiteisminio tyrimo dėl UAB “Vilniaus sadutė“ medžiaga, o teismas nusprendė nerengti neviešų posėdžių, tad aš turiu galimybę viešai paaiškinti byloje fiksuotas aplinkybes ir faktus bei atliktų procesinių veiksmų pagrįstumą. Taip pat argumentais pagrįsiu žiniasklaidoje paskleistos informacijos neteisingumą bei galimą konkrečių STT ir prokuratūros pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi padedant sunkias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Beje, pažymėtina, kad ši istorija, dominusi konkrečius asmenis, prokurorams padėjus, jiems jau seniai tapo žinoma. Tuo deklaruota, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nėra jokia vertybė.
KUO ČIA DĖTAS IZRAELIO PILIETIS?
Vyresnės kartos žmonės turėtų prisiminti Vilniuje, ties gatvių sankryža adresu Aušros Vartų g. 1 / Etmonų g. 2 buvusias galanterijos ir kailių parduotuves. Jų patalpos ir priklausė UAB “Vilniaus sadutė“. Tiesa, šiai įmonei priklausė ir po parduotuvėmis esančio rūsio patalpos, tačiau po gaisro jos buvo iš dalies užpiltos žemėmis, tad prekėms sandėliuoti, kaip anksčiau, nebenaudojamos. Beje, patekti į rūsį buvo galima tik iš vidinių UAB ”Vilniaus sadutė” patalpų, išorinis įėjimas niekuomet nebuvo įrengtas.
Pastatas adresu Aušros Vartų g. 1 / Etmonų g. 2 buvo (ir dabar yra) 4 aukštų, su palėpės patalpomis. Ilgainiui visi šiame name butukus turėję savininkai juos pardavė tiems patiems asmenims – sutuoktiniams K. A. ir Z. Andriūnams. Tad pastate liko šeimininkauti tik du savininkai: minėti sutuoktiniai ir UAB “Vilniaus sadutė“.
Kadangi nekilnojamojo turto kainos Vilniuje, o dar pačiame senamiesčio centre, sparčiai kilo, buvo išnaudojamos visos galimybės geromis kainomis įsigyti nuosavybę. Tuo metu prasidėjo palėpių bei rūsio patalpų privatizavimo darbai. Su galimybe įteisinti palėpės patalpas susidūrė ir šio pastato savininkai. Trumpai aprašant šias dalybas (byloje yra smulkiai išaiškintos visos aplinkybės), galima būtų akcentuoti sutuoktiniams K. A. ir Z. Andriūnams atstovavusio jų sūnaus Remigijaus Andriūno išradingumą. Pasitelkęs notarę, R. Andriūnas vis dėlto gavo UAB “Vilniaus sadutė“ vienintelės akcininkės įgaliojimą, kuriuo jam būtų pavesta tvarkyti privatizavimo dokumentus bei organizuoti remonto darbus, tačiau sukūrus dirbtinę skubą dokumentų pasirašymo metu buvo pasinaudota akcininkės pasitikėjimu ir įgaliojime fiksuotas tariamas jos sutikimas parduoti privatizuotinas palėpės patalpas. Be abejo, R. Andriūnas įgaliojimu pasinaudojo pilnai, o UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė apie tokio įrašo buvimo pasekmes sužinojo tik tada, kai paprašė pateikti jos įmonei tenkančią palėpės įrengimo išlaidų apmokėjimo dalį. UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė neturėjo teisinių galimybių ginčyti minėto įgaliojimo turinio: taip, ji pati buvo pas notarą, pati pasirašė įgaliojimą, pati ir jautėsi kalta dėl tokios apgavystės savo atžvilgiu. Tiesa, neilgai trukus R. Andriūnui nusprendus atlikti pastato rekonstrukciją, įrengiant jame liftą bei įėjimą iš Etmonų gatvės pusės, nukentėjusi UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė sutiko parduoti R. Andriūno prašytą UAB “Vilniaus sadutė“ patalpų dalį – 8 kv. m – tačiau į šio parduoto ploto kainą buvo įskaičiuota ir prarastoji palėpės kainos dalis.
UAB “Vilniaus sadutė“ vienintelė akcininkė nurodė, kad R. Andriūnas nuolat prašė (yra ir kitos tyrimo vertos aplinkybės) parduoti jam šios įmonės valdomas patalpas, esančias name, kur jo tėvų vardu jau buvo registruota nemažai nuosavybės.
R. Andriūnas, organizavęs šio pastato 2, 3 ir 4 aukštuose bei palėpėje esančių butų remonto darbus, juos pritaikė viešbučio (nuomotinų apartamentų) paskirčiai, o vėliau ties įėjimu pakabino ir užrašą „VIP apartamentai“. Tačiau šie „VIP apartamentai“ negalėjo pasiūlyti vienos labai svarbios paslaugos – svečių maitinimo. Būtent šiam tikslui R. Andriūno vizijose ir buvo skirtos UAB “Vilniaus sadutė“ patalpos, esančios pirmajame pastato aukšte.
Įmonės akcininkei atsisakius parduoti patalpas, buvo imtasi netiesioginio poveikio priemonių: pradėtas pastato išorės remontas, įrengti platūs pastoliai, apribotas pirkėjų patekimas į parduotuves, ir nors realiai darbai vyko vangiai, tačiau triukšmo, dulkių ir nepatogumų buvo daug.
UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė vis dėlto nutarė parduoti R. Andriūnui jo geidžiamas patalpas. Šį sprendimą ji priėmė, kai tik sužinojo, kad kažkokiu keistu būdu - be jos sutikimo - visas po pastatu esančias rūsio patalpas sugebėta privatizuoti K. A. Andriūno (Remigijaus Andriūno tėvo) vardu. Kai moteris tokį VšĮ Registrų centro sprendimą apskundė teismui (paskutinę dieną), R. Andriūnas primygtinai pasisiūlė nupirkti visas UAB “Vilniaus sadutė“ akcijas (nors visą laiką derėjosi tik dėl patalpų) už jos pageidaujamą sumą.
UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė sutiko parduoti įmonės akcijas už 2 850 000 Lt. Netrukus buvo pasirašyta preliminari akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. Andriūnas sumokėjo 285 000 Lt avansą, o sumokėti likusią sumą bei pasirašyti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo praėjus 1 mėnesiui.
R. Andriūnas neturėjo tokios pinigų sumos, kuri buvo reikalinga šiam sandoriui. Bet patalpos jo viešbučio verslui buvo labai reikalingos, be to, UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkei pateikus ieškinį, grėsė bylinėjimasis dėl nepagrįsto rūsio patalpų registravimo. Ieškinį moteris sutiko atsiimti tik tuo atveju, jei akcijas parduotų, - tokia sąlyga buvo įrašyta sutartyje.
Taigi, prieiname šioje istorijoje prie Izraelio piliečio M. Klabino.
R. Andriūnas paprašė M. Klabino paskolinti 2 850 000 Lt UAB “Vilniaus sadutė“ akcijoms įsigyti. M.Klabinas sutiko jam padėti, t. y. prašyti kitų asmenų laikinai įsigyti UAB “Vilniaus sadutė“ akcijas, kurias vėliau R. Andriūnas perpirktų už tą pačią sumą.
Be abejo, R. Andriūnas sutiko su tokiu pasiūlymu. Juk jam tuo metu buvo svarbu įvykdyti sandorį, kol UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkė nepersigalvojo.
Netrukus UAB “Vilniaus sadutė“ akcijas (100 procentų) įsigijo UAB “Baltijos turto holdingas“. R. Andriūnas atsisakė savo teisės sudaryti galutinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinys dėl galimai neteisėto rūsio patalpų privatizavimo buvo atsiimtas, kaip ir buvo sutarta preliminarioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje.
Taigi, kaip matote, R. Andriūnui Izraelio pilietis, kurio pavardė buvo pamėtėta žurnalistams, labai padėjo. Tuo jo paslauga ir baigėsi.
Dabar R. Andriūnas galėjo be įtampos surinkti reikalingą pinigų sumą ir išpirkti UAB “Vilniaus sadutė“ akcijas iš UAB “Baltijos turto holdingas“.
Tačiau jis tokia sutarta galimybe nepasinaudojo.
Be vargo įteisinus K. A. Andriūno vardu rūsio patalpas, esančias po pastatu adresu Aušros Vartų g. 1 / Etmonų g. 2, buvo kreiptasi į turto vertintojus dėl jų rinkos kainos nustatymo. Pasirodo, užkastas ir apgriuvęs rūsys, kurio plotas didžiąja dalimi egzistavo tik dokumentuose, buvo vertas daugiau kaip 1 000 000 Lt!!!
Bylos tyrimo istorijoje fiksuota, už kokią sumą UAB ”Baltijos turto holdingas” perleido 29,859 procento UAB ”Vilniaus sadutė” akcijų R. Andriūno tėvams – K. A. ir Z. Andriūnams. 50 procentų akcijų paketą pastarieji įgijo papildomu galimai neteisėtai įsigytu turtiniu įnašu: rūsio patalpomis, kurių pateiktoji galimai tariama rinkos vertė 1 050 000,00 litų, ir sandėlio patalpomis, esančiomis tame pačiame pastate adresu Etmonų g. 2 / Aušros Vartų g. 1., kurių vėlgi pateiktoji galimai tariama rinkos vertė 99 436,00 litai. Pažymėtina tai, kad tokius sandorius pasirašę brolis ir sesuo netrukus nutraukė darbo santykius ir su UAB “Baltijos turto holdingas“, ir su UAB “Vilniaus sadutė“.
Kad ir kaip ten būtų, R. Andriūnas tėvų vardu įgijo realią galimybę valdyti 50 procentų UAB “Vilniaus sadutė“, kuriai priklausė dabar jau beveik 5 000 000 Lt vertės turtas, akcijų.
Beje, žodinis R. Andriūno pasižadėjimas perpirkti likusius 50 procentų UAB “Vilniaus sadutė“ akcijų iš UAB “Baltijos turto holdingas“ liko. Tiksliau, liko žodinis įsipareigojimas grąžinti investuotą pinigų sumą UAB ”Vilniaus sadutė” akcijoms įsigyti.
UAB “Baltijos turto holdingas“ pateikė pasiūlymą UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkams, t. y. R. Andriūno tėvams, pirmumo teise išpirkti likusius 50 procentų šios įmonės akcijų. Tačiau šie atsisakė. Tiksliau – nereagavo į tokį prašymą. Nors prieš mėnesį iki tokio pasiūlymo pateikimo R. Andriūnas patikino esąs pasirengęs artimiausiu metu pervesti 2 728 231 Lt.
UAB “Baltijos turto holdingas“ nutarė turimas UAB “Vilniaus sadutė“ akcijas perleisti kompanijai „Casterbridge Inc.“ Toks sprendimas priimtas dėl apyvartinių lėšų būtinumo, nes UAB “Baltijos turto holdingas“ nebuvo planuota neterminuotam laikui prisiimta beveik 3 000 000 Lt finansinė našta.
Kas vyko toliau? UAB “Vilniaus sadutė“ pradėjus vadovauti Linai Mananikovai, netrukus R. Andriūnas apsigyveno kartu su ja. UAB “Vilniaus sadutė“ vardu buvo sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos, kuriose numatytos didelės netesybos jų nutraukimo atveju. Sutartys, kaip žinoma, buvo nutrauktos, o netesybos siekė 250 000 Lt, 300 000 Lt ir pan. Be to, įmonės vardu buvo sudarytos ir sutartys dėl statybos darbų, tačiau pagal jas apmokėjimui nurodyti darbai buvo atlikti ne tik UAB “Vilniaus sadutė“ priklausančiose patalpose, statybos darbų pavadinimai dubliavosi ir kt. Beje, viso šio proceso metu įmonė neatliko nė vieno mokėjimo už darbus, neginčijo netesybų, o didžiąją dalį skolinių įsipareigojimų, kelis ir už dešimteriopai mažesnes sumas, perėmė R. Andriūnas.
Kai įmonė, atlikusi statybos ir remonto darbus, tiksliau kalbant, išrašiusi UAB “Vilniaus sadutė“ sąskaitų už daugiau kaip 700 000 Lt, pareikalavo iškelti UAB “Vilniaus sadutė“ bankroto bylą, pastarosios direktorė L. Mananikova su tokiu reikalavimu sutiko. Nors prašymas iškelti bankroto bylą jau buvo teisme, UAB “Vilniaus sadutė“ akcininkas A. K. Andriūnas (Remigijaus Andriūno tėvas) pateikė kompanijai „Casterbridge Inc.“ raštą, kuriuo užtikrino, kad UAB “Vilniaus sadutė“ neturi jokių finansinių ar mokumo problemų.
Praėjus nustatytam terminui, bankroto byla UAB “Vilniaus sadutė“ buvo iškelta, nors įmonės skolos ir pradelsti įsipareigojimai anaiptol neviršijo pusės įmonės turto vertės. Bankroto bylos iškėlimas buvo motyvuotas nekilnojamojo turto nuomos paklausos kritimu. Beje, bankroto administratoriumi buvo paskirta ta įmonė, kurios pageidavo pareiškėjas - UAB “Projektų investicijos“. Kaip pareiškėjas tada aiškino, tai buvęs visiškas atsitiktinumas - šis pavadinimas esą paimtas iš interneto.
Taigi, ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB “Vilniaus sadutė“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o vėliau ir šios įmonės turto iššvaistymo bei tyčinio bankroto pradėjau 2009-10-23 d. Pradžioje nurodytame interneto portalo www.delfi.lt straipsnyje rašoma, esą tyrimą pradėjau 2010 metų pradžioje. Man pareikštame pirminiame įtarime nurodoma dar kita data – 2009-11-23. Ikiteisminiame tyrime įtarimus pareiškiau Remigijui Andriūnui, UAB “Vilniaus sadutė“ direktorei L. Mananikovai, bankroto administratoriui Vladui Monginui, Andriui Riabčiukui ir Eugenijui Ivanenko, tačiau buvau įtarta, kad šioje byloje įtarimus pareiškiau tik R. Andriūnui bei V. Monginui. Tą dieną, kai man pareiškė įtarimą, STT pareigūnai kitų asmenų kažkodėl esą nežinojo.
Net ir tada, kai buvau nušalinta nuo tarnybinių pareigų, mano tirta byla nebuvo nutraukta ar perkvalifikuota, įtarimai, kuriuos pareiškiau minėtiesiems asmenims, nebuvo panaikinti. Tačiau neabejotina, kad prieš mane, kaip šios bylos tyrėją, nukreipti STT veiksmai sutrukdė sėkmingai pabaigti tyrimą ir perduoti bylą teismui. Kitaip tariant - atitolino teisingumo įvykdymą. Be jokios abejonės, toks įvykių posūkis buvo naudingas tik asmenims, įtariamiems finansine afera.
Dar daugiau - man dar tiriant šią bylą, keli su ja visiškai nesusiję pareigūnai darė neoficialius veiksmus, siekdami padėti aferos dalyviams išvengti atsakomybės. Pavyzdžiui, mano atliekamą tyrimą kuravusios prokurorės Rasos Miltinytės du jos kolegos iš Vilniaus apygardos prokuratūros neoficialių pokalbių metu prašė, kad nebūtų pareikšti įtarimai kai kuriems asmenims. Be šio epizodo, kurį paliudijo R. Miltinytė, buvo ir kitų bandymų trukdyti tyrimui.
Galimai neteisėti ir nusikalstami kai kurių pareigūnų ryšiai su įtariamaisiais buvo fiksuoti net ir teisme, nagrinėjant prieš mane iškeltą bylą. Pavyzdžiui, 2011 metų gruodžio 21 dieną vykusio teismo posėdžio metu asmenys, kuriems aš pareiškiau įtarimus, prasitarė apie FNTT pareigūną Rolandą, kuris jiems teikė mano vykdyto tyrimo duomenis. R. Andriūnas nurodė, kad šiam pareigūnui buvo paskolinęs nemažą pinigų sumą. Be to, R. Andriūnas teismui tvirtino, kad jam buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu surašytų procesinių dokumentų kopijos, jis buvo informuojamas apie planuojamus atlikti ir jau atliktus procesinius veiksmus. L. Mananikovos tvirtinimu, už šias “paslaugas” minėtas pareigūnas reikalavo nemažos pinigų sumos, kurią R. Andriūnas prašė “leisti” sumokėti dalimis. http://www.ekspertai.eu/parodymai-kuriuos-dave-nukentejusieji-sokiravo-ir-teisma-ir-proceso-dalyvius/ Vėlesnėse, jau STT pareigūnų atliktose apklausose Rolandas virto Romanu, dar vėliau - jau iš matymo vos žinomu asmeniu. Šio tyrimo finalas buvo gerai nuspėjamas - tokio asmens nebuvo išvis. Aplinkybė, kad R. Andriūnui buvo perduoti jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai, rodos, irgi išgaravo. O juk šiuos faktus R. Andriūnas vardijo būdamas liudytoju, tad, preziumuojama, sakė tiesą.
Kitame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras M. Bliuvas prisipažino bendraujantis su asmeniu, kurio atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo niuansais domėjosi neoficialiai prokurorę R. Miltinytę bandę kalbinti pareigūnai. http://www.ekspertai.eu/prokuroras-mindaugas-bliuvas-denge-nusikaltelius-kas-ji-verte-tai-daryti-2/.
Beje, nė vienas valstybinis kaltintojas teismui nenurodė, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė R. Miltinytė netrukus po mano sulaikymo sulaukė grasinimų iš R. Andriūno, todėl parašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu. Vėliau ji buvo apklausta pasSTT tyrėją. Vėliau, 2010 metų gruodį, dėl minėto grasinimo Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą R. Andriūno atžvilgiu, o prokurorė R. Miltinytė kviesta liudyti teisme prieš mane. Man dabar belieka tik spėlioti, ar šiai pareigūnei nebuvo padaryta įtaka per kažkokius labai tikėtinus privačius pokalbius dėl parodymų apimties.
Tačiau tada, kai valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras L. Kuprusevičius teisme paviešino savo praktikuotą privačių pokalbių terapiją asmenims, kurie bus apklausti teisme, esu priversta pripažinti, kad liudytojai, prieš apklausiami teisme, vienaip ar kitaip prokuratūroje buvo paveikti ar nuteikti prieš mane.
Beje, atskiro tyrimo jau verta ir R.Andriūno ir dabartinio UAB ”Vilniaus sadutė” bankroto administratoriaus bendradarbiavimo istorija, bet apie ją - vėliau.
Šie ir kiti faktai leidžia man pagrįstai manyti, kad tiek prieš mane, kaip “Vilniaus sadutės” bylos tyrėją, nukreipti STT veiksmai, tiek ir žiniasklaidoje vykdyta mano diskreditavimo kampanija, skleidžiant tiesos neatitinkančias žinias, atitiko interesus asmenų, kuriems aš buvau pareiškusi įtarimus ir kurie siekė išvengti teisingumo.
Manau, būtent tuo tikslu - siekiant mane diskredituoti ir taip padėti žlugdyti mano atliktą tyrimą - interneto portaluose buvo plačiai paskleista informacija, esą aš vykdžiau „Izraelio piliečio M. Klabino užsakymą kenkti buvusiems verslo partneriams“. Šio asmens vaidmenį išsamiai aprašiau aukščiau.
Nei byloje prieš mane, nei mano tirtoje byloje nebuvo fiksuotos jokios M. Klabino valios nulemtos aplinkybės ar faktai. STT niekada nevykdė jokio operatyvinio ar kitokio tyrimo nei šio asmens atžvilgiu tiesiogiai, nei santykyje su manimi ar kitais kaltinamaisiais man iškeltoje byloje. STT atlikto tyrimo metu šis asmuo nebuvo apklaustas. Kitaip tariant, M. Klabinas STT byloje buvo NIEKAS. Tai teismui patvirtino ir valstybinis kaltintojas http://www.ekspertai.eu/teismas-issiaikino-kad-primygtinai-ziniasklaidos-linksniuojamas-klabinas-byloje-yra-niekas/.
Visus šiuos mano teiginius galima patikrinti susipažinus su prieš mane nukreipto tyrimo medžiaga, kuri tiek STT pareigūnams, tiek prokurorams turėjo būti žinoma dar iki mano sulaikymo dienos.
Tad žiniasklaidos teiginiai, esą aš vykdžiau šio asmens „užsakymą“, vertintini vienareikšmiškai – tai yra melas.
Lina Andriuškevičienė
Apie nuolatines machinacijas vykdomas aukščiausiu valstybiniu lygiu rašoma ir rodoma visoje žiniasklaidoje. Milijoninės ar net milijardinės aferos tapo neatsiejama Lietuvos valstybės gyvenimo kasdienybe.
Turbūt kiekvienas supranta, kad milžiniškų sumų vogti iš šalies biudžeto negali kas tik panorėjęs. Tai būtų visiškai neįmanoma be aukščiausios valdžios palaiminimo.
Tokie "projektai" kaip tūkstantmečio VEKS'ai, nacionaliniai stadionai, atominės elektrinės uždarymai ar niekam nereikalingų ir įvairiausių kvailiausių strategijų kūrimai yra tik lašelis iš visų valdžios, tiksliau, atskirų politinių partijų inicijuojamų ir globojamų pinigų pasisavinimo programų.
Atrodytų, kad institucijos, tokios kaip, pavyzdžiui, STT ar FNTT, kurios tarsi ir yra sukurtos tam, kad visiems šiem išvardytiems reiškiniams prevenciškai užkirstų kelią, iš tiesų tarnauja šiems valdžios sukurtiems neteisėtiems pinigų pasisavinimo mechanizmams. Jei vykdant tokius valstybinius "projektus" atsitinka kas nors ne taip, šios institucijos ištaiso klaidas. Jų tikslas tokiais atvejais bet kokia forma įrodyti visuomenei, kad jokio nusikaltimo nebuvo ir nėra. Tokių pavyzdžių apstu.
O atskirais atvejais nevengiama net aukoti ir pačių pareigūnų, principingai tiriančių nusikalstamas veikas.
Viso to pasekmė paprasta - valdžia ir valdančios politinės partijos susikuria sau gerovę, o trečdalis šalies gyventojų balansuoja ar net yra žemiau skurdo ribos. Visa tai niekam seniai nebėra naujiena. Bet kuria forma nepriklausymas vienai iš nuolatos valdžioje esančių partijų pasmerkia nesėkmei Lietuvos piliečio verslo planus, kūrybinius užmojus ar ambicingas idėjas.
Temoje "Specialiosios tarnybos" siekiame lengvai panagrinėti, kaip šios nusikalstamos valdžios schemos veikia, kokios institucijos, dosniai išlaikomos iš valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų pinigų, tarnauja ne valstybei ir jos žmonėms, o daro viską, kad nusikalstamas kriminalinis pasaulis klestėtų, o nusikaltimai niekada nebūtų atskleisti.
Visoms šioms specialių tarnybų nusikalstamoms veikoms tiesiogiai diriguoja, be abejo, ne kas kitas, o pati prokuratūra.
Taip pat šioje temoje be dėmesio nepaliksime ir svarbiausios institucijos Lietuvoje, kurios veikla tiesiogiai nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones, - tai VSD.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]