Lenkijos leidinio Gazeta Wyborcza (GW) interviu su Vudrou Vilsono (Woodrow Wilson) vardo Vašingtono Rusijos tyrimų centro direktoriumi Metju Rožanskiu (Matthew Rojansky).
GW: JAV armija planuoja dislokuoti Lenkijoje, Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Rumunijoje karinę techniką, taip pat ir tankus M1 „Abrams“. Tai realu? Tiksliau, ar politikai Vašingtone patvirtins šį planą, apie kurį rašė „The New York Times”, o Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrai iš karto šią informaciją patvirtino?
Metju Rožanskis: - Šis klausimas svarstomas jau kurį laiką. Pirmiausia, kalba eina apie Rusijos besibaiminančių sąjunginkų psichologinį palaikymą. Antra, tai tarsi pabandymas: mes norime pamatyti, kaip į tai sureaguos Maskva. Trečia, šie planai demonstruoja karinės sferos žmonių logiką. Jei jie nori, kad tankai būtų Rytų Europoje, tai reiškia, kad jie neatmeta konflikto su kitais tankais galimybės, ruošiasi tokiai situacijai, kuomet rusų tankų kolona kirs NATO sieną ir pasuks į Vilnių, Rygą ar Varšuvą. Aš pats buvau šių diskusijų Vašingtone liudininku. Analizuojantiems hipotetinius scenarijus konsultantams mokami pinigai, ir tai, kad apie šią temą apskritai yra mąstoma ir kalbama, nuvilia ir iššaukia nerimą.
- Tačiau žvelgiant iš Lenkijos požiūrio taško, tai gera naujiena. Taip mano dauguma politikų Varšuvoje ir, greičiausiai, dauguma lenkų.
- Taip, aš žinau, kad sąjungininkai iš Rytų Europos į tai žvelgia entuziastingai. Trumpalaikėje perspektyvoje jiems tai naudinga. Jie jausis saugesni. O ilgalaikėje perspektyvoje? Nejaugi ant NATO sienų stovės viena į kitą nusitaikiusios tankų kolonos: iš vienos pusės amerikietiškų, o iš kitos – rusiškų? Jūs iš tikrųjų to norite? Juk būtent į tai viskas veda jau daugiau nei dvejus metus...
- Tačiau juk tai ne mūsų kaltė. Iš pradžių rusai de facto užpuolė Ukrainą, o vėliau daug mėnesių iš eilės grasino NATO. Lenkai ir kitos tautos, kurios turi nemalonių prisiminimų, pradėjo bijoti...
- Taip, kalti rusai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kas bebūtų kaltas, mes neturėtume judėti tokia kryptimi, kad būtų įgyvendintas šis scenarijus. O tankų dislokavimas veda į tai. Reikia suprasti, kad visa tai iš esmės tik simbolinės jėgos: jei jūs iš tikrųjų bijotės, kad Rusija gali pasiųsti tankus į Varšuvą, jums visko reikia daugiau. Keli šimtai „Abramsų“, šarvuotų pėstininkų mašinų ir haubicų, kurios stovės sandėliuose, jūsų neapgins. Iš kitos pusės, aš netikiu, kad net jei visa tai bus dislokuota, Rusija ims rimtai žiūrėti į NATO.
- O ji į NATO nežiūri rimtai?
- Man atrodo, kad ne. Rusija mano, kad Aljansas turi daug pinigų ir pačias geriausias technologijas, tačiau neturi politinės valios.
- Jei taip yra, tai gal mums kaip tik reikia pademonstruoti valią? Žvelgiant iš Lenkijos pusės, sandėliai, kuriuose yra tankai, tai tik pereinamasis etapas. Tikslas – taip paveikti amerikičius, kad šie įsteigtų Lenkijoje nuolatines karines bazes.
- Tai klasikinis Centrinės Europos mąstymo modelis, kuris veda į laipsnišką eskalaciją. Mes žinome, kaip tai baigiasi: abi pusės ginkluojasi, grasina viena kitai, o vėliau viskas prieina iki tokio taško, kai visi su siaubu supranta, į kur tai veda, ir pradeda derybas bei bando sumažinti įtampą, arba atvirkščiai: kas nors padaro kvailystę – ir prasideda karas. Tikras karas. Su raketomis ir tankais, karas, kuriame gali žūti milijonai žmonių. Gaila, bet eskalacijos logika visur ima viršų: Maskvoje, Kijeve, Varšuvoje ir kitose Rytų Europos sostinėse. Visi nori daugiau tankų, nori kalbėtis „griežtai“. Galbūt mažiausiai padėties eskalavimo nori amerikiečiai, tačiau jie pasidavė sąjungininkų įkalbinėjimams.
- Bet juk planai įkurdinti karinės technikos sandėlius kuriami Pentagone, tai pagrindinė šių įvykių varomoji jėga.
- Ne visai. JAV tik reaguoja į įvykius, jie šių įvykių nekuria. Jie atsako į Rusijos grėsmes ir į NATO sąjungininkų kvietimus, kurie garsiai šaukia „pagalbos!“. Būtent tai aš žinau labai gerai: ši idėja gimė ne Vašingtone. Amerikoje niekam nebūtų atėję į galvą dislokuoti pas jus tankus, jei apie tai sąjungininkai nebūtų paprašę. O prašė jie primygtinai. Šia prasme Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių politikai gali jausti, kad jie pasiekė savo. Tačiau ar tai ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga jų tautoms? Aš tikrai nebūsiu vienas tų, kurie plos ir šauks „Dar daugiau tankų? Super!“
- Tačiau juk kalbame nebūtinai apie pasiruošimą dideliam karui. Pavyzdžiui, Latvijoje yra skaitlinga rusakalbių mažuma, ten gali nuogąstauti, kad gali pasikartoti Ukrainos scenarijus ir pasirodys kokie nors „žali žmogeliukai“. Angarai, kuriuose stovi amerikietiški tankai, turėtų užtikrinti, kad rusams nekiltų panašių idėjų.
- Tačiau ar tankai gali būti garantija, kad Latvijoje neatsiras prorusiški separatistai? Jei aš būčiau latvių politikas, aš pasistengčiau, kad rusų mažuma jaustųsi mano šalyje taip gerai, kad niekam nekiltų minčių prisijungti prie Rusijos... Pakartosiu dar kartą: aš nekalbu, kad Vakarai yra kalti dėl šios eskalacijos, tačiau situacija vystosi nerimą keliančia linkme. Ir tai kelia liūdesį.
Šaltinis: wyborcza.pl
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
