|
|
daug emigracijos formų ir teorijų, tai priverstinė vergų emigracija, dar karo pabėgėliai, priversti būti emigrantais, ekonominiai emigrantai, tai tie žmonės, kurie nesugeba apsirūpinti savo išgyvenimo, dar yra aukšto intelekto emigrantai, kurie išvyksta iš savo šalies, nes juos nuperka tie, kam reikalingi darbuotojai naujų technologijų kūrimui ir t.t. Bet kodėl dabar emigracija tapo tokia masiška ir aktuali. Todėl, kad atsirado naujos bangos emigracija, taip vadinama pokolonijine emigracija. Šitie emigrantai iš buvusių kolonijų vyksta į juos kolonizavusias šalis su idėja ir įsitikinimu, kad juos privalo priimti ir aprūpinti tie, kurie žudė, apiplėšinėjo ir apvoginėjo jų šalis. Kitaip tariant, atejo laikas atsiskaityti. Tai priežasties ir pasekmės dėsnis, lietuviškai tariant, ką pasėjai, tą ir pjausi. Jeigu kolonizatoriai būtų sukūrę darbo vietas savo kolonujose, būtų kūrę infrostruktūrą, irigaciją Afrikoje, tokios situacijos nebūtų susidarę. Priežastis yra nepasotinamas kapitalistinių išgamų godumas, nes jie nepripažįsta abipusiai naudingo bendradarbiavimo, jie nustato išsigimėliškas savo taisykles, pagal kurias nepaklūstantys jų grobuoniškiems siekiams turi būti sunaikinti. Rusija atėjo į Afriką su visiškai kitomis intencijomis, su antikolonijine politika, su abipusiai naudingu bendradarbiavimu, atėjo statyti, plėsti infrastruktūrą, o ne plėšti ir vogti. Už tai dabar ji nekenčiama pasaulinių išgamų, už tai dabar jie pagal savo taisykles turi ją sunaikinti, kad galėtų sugrįžti į vergvaldystę. Visi tie migracijos įstatymai kuriami todėl, kad kolonizatoriams pautai svylair dabar jie pilni baimės. Bet prie ko vėl Lietuva, kuri pasauliui nedarė nieko. O prie to, kad parsidavėliai įrašė jau nepriklausomą Lietuvą į išgamų kompaniją ir todėl jai galioja tas pats pasekmių dėsnis.
|
Association „Global Gaze Network“
