Vilniaus viešasis transportas nuolat gerinamas „techniniais sebuklais“ ir vadybiniais sprendimais, kurie kainuoja apvalokas sumas, sukuria dingstį kelti įkainius, bet niekaip nekeičia paslaugos kokybės.Kasa pinigus į mėšlą
Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, režisierius Vytautas Domaševičius naują sostinės valdžios iniciatyvą prikaišioti į visuomeninį transportą vaizdo kamerų apibūdina nelabai rinkdamasis žodžius. „Tai pinigų kasimas į mėšlą. Negalima efektyviau panaudoti tų milijonų? Tokios reformos ir eksperimentai primena gryniausią pinigų plovimą. Viską galima būtų sugalvoti, jei kitos bėdos jau būtų išspręstos. Mokės tai vėl keleivis“, – „Balsas.lt savaitei“ kateogirškai sakė visuomenininkas.
Naujas sumanymas, kurio apmokėjimas įmanomas tik iš keleivių kišenės, iš tiesų atrodo keistokai, kai nėra išspręstos kitos problemos. Vilniečiai, kitaip nei daugelio kitų Europos didmiesčių gyventojai, kad ir kur važiuotų – iki miesto krašto ar vos porą sustojimų, vienodai moka už kelionę. Elektroninio bilieto papildymo internetu galimybės periodiškai sutrinka. Papildyti bilietą mėnesiui gali ne bet kada, o tik likus norimo mėnesio dviem savaitėms ar prasidėjus mėnesiui. Apie važiavimo komfortą piko valandomis geriau visai nekalbėti.
Prašapusios investicijos
Dar 2006 metais iškilmingai paskelbta, kad trys didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda įdiegs visuomeniniame transporte elektroninius komposterius. Svajota, kad įdiegus juos bus naudojamos kortelės, veikiančios panašiai kaip ir mobiliojo telefono kortelės. Bendra planuota projekto vertė – beveik 19,5 mln. litų. Iš Europos Sąjungos fondų teks 14 mln., o iš projekto vykdytojų ir partnerių lėšų – beveik 5,5 mln. litų.
Būtent Vilniuje šis projektas ligi šiol neįgyvendintas. Komposteriai lyg ir pakabinti, bet nenaudojami. Atlikus eilinę „reformą“, kai visi keleiviai įlaipinami tik pro priekines duris, prie vairuotojo pakabintas seno išbandyto tipo sovietinis komposteris, pramušantis skylutes. O prieš kelerius metus dar veikę naujesni vienkartinių bilietų komposteriai, spausdindavę konkretų bilieto pažymėjimo laiką, jau nebenaudojami. Pinigai, kaip visada, kažkam sumokėti, eksperimentas pamirštas ir svajojama toliau. Retkarčiais tai vienoje, tai kitoje stotelėje pasirodo švieslentės, tarsi turinčios rodyti transporto priemonės atvykimo laiką, bet rodančios nežinia ką.
Žiūrės brangius filmukus
Naujausi apetitai išties pritrenkiami. Svajonė, sumanyta sostinės valdžios, – filmuoti autobusus ir troleibusus vaizdo kameromis. Pasak mero, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Viliaus Navicko ir jo vadovaujamos koalicijos bendražygių, filmuojamiems važinėti bus ypač gera ir saugu, nes nebepuls kišenvagiai. Jau eksperimentuojama, pradėta plati sumanymo reklamos kompanija, ruošiamasi konkursui.
Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Romas Adomavičius, kaip jau rašė „Balsas.lt savaitė“, nesikuklindamas skaičiuoja naujus milijonus, kuriuos teks sukišti į važiavimo kainą. „Šiuo metu kalbama, kad kamera kainuotų iki 3 tūkst.. litų. Kiekvienai transporto priemonei nuolatinė priežiūra kainuotų 30–40 litų per mėnesį. Taigi sumas reikėtų padauginti iš maždaug 500 šiuo metu po Vilnių važinėjančių autobusų ir troleibusų“, – sakė R. Adomavičius.
Žmogaus teisių gynėjai jau paprašė savivaldybės įrodymų, kad filmuota medžiaga nebus pasinaudota ir taip pažeidžiamas žmogaus privatumas, nors visuomeninis transportas ir yra vieša vieta.
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas miesto taryboje Gediminas Rudžionis sakė, kad jam nekyla abejonių dėl projekto beprasmiškumo. „Apie ką kalbame? Niekas man nepaneigs galimybės, kad tokia pinigų suma tiesiog praplauta be prasmės ir tikslo. Niekas jokių tyrimų dėl šio dalyko reikalingumo nedarė, tarybai tokių klausimų net neduodama svarstyti, jie į darbotvarkę, kurią kontroliuoja vienas ponas, grafas, hercogas Vilius Navickas, neįtraukiami“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Juokinga ir tai, kad net paskutinis sumanymas - visus įlaipinti tik per priekines duris - nepateisino lūkesčių. Planuoti milijonai nesurinkti, nes, kaip pripažįsta patys sumanytojai, vienkartinius bilietus išradingi lietuviai žymi po kelis kartus, o elektroninės kortelės, turguje parduodamos po penkis litus, dažnai parodomos vairuotojams nepažymėtos. Tad teks vykdyti dar vieną reformą, kurios kainą irgi kada nors sužinosime.
TIK FAKTAI:
Eksperimentą sostinės 19 maršruto troleibusuose vykdo bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) ir „Altas“. Troleibusuose bus naudojamas neva naujos kartos (4G) mobilusis ryšys pritaikant „WiMax“ technologiją, kurios diegimas ir LRTC vadovybės sprendimai buvo apipinti skandalais su valstybės turto įkeitimu ir neaiškiomis pirkimo procedūromis.
Bendrovei „Susisiekimo paslaugos“, kuri planuoja eilinę nepigią reformą, praėjusių metų spalį be konkurso paskirtas neva laikinai vadovauti Vilniaus mero bendražygis Gintas Bliuvas. Tiesa, įmonės interneto svetainėje jis įvardijamas tiesiog direktoriumi, nutylint faktą, kad šiai, brangias „reformas“ vykdančiai įmonei vadovauja tik"laikinai".
Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, režisierius Vytautas Domaševičius naują sostinės valdžios iniciatyvą prikaišioti į visuomeninį transportą vaizdo kamerų apibūdina nelabai rinkdamasis žodžius. „Tai pinigų kasimas į mėšlą. Negalima efektyviau panaudoti tų milijonų? Tokios reformos ir eksperimentai primena gryniausią pinigų plovimą. Viską galima būtų sugalvoti, jei kitos bėdos jau būtų išspręstos. Mokės tai vėl keleivis“, – „Balsas.lt savaitei“ kateogirškai sakė visuomenininkas.
Naujas sumanymas, kurio apmokėjimas įmanomas tik iš keleivių kišenės, iš tiesų atrodo keistokai, kai nėra išspręstos kitos problemos. Vilniečiai, kitaip nei daugelio kitų Europos didmiesčių gyventojai, kad ir kur važiuotų – iki miesto krašto ar vos porą sustojimų, vienodai moka už kelionę. Elektroninio bilieto papildymo internetu galimybės periodiškai sutrinka. Papildyti bilietą mėnesiui gali ne bet kada, o tik likus norimo mėnesio dviem savaitėms ar prasidėjus mėnesiui. Apie važiavimo komfortą piko valandomis geriau visai nekalbėti.
Prašapusios investicijos
Dar 2006 metais iškilmingai paskelbta, kad trys didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda įdiegs visuomeniniame transporte elektroninius komposterius. Svajota, kad įdiegus juos bus naudojamos kortelės, veikiančios panašiai kaip ir mobiliojo telefono kortelės. Bendra planuota projekto vertė – beveik 19,5 mln. litų. Iš Europos Sąjungos fondų teks 14 mln., o iš projekto vykdytojų ir partnerių lėšų – beveik 5,5 mln. litų.
Būtent Vilniuje šis projektas ligi šiol neįgyvendintas. Komposteriai lyg ir pakabinti, bet nenaudojami. Atlikus eilinę „reformą“, kai visi keleiviai įlaipinami tik pro priekines duris, prie vairuotojo pakabintas seno išbandyto tipo sovietinis komposteris, pramušantis skylutes. O prieš kelerius metus dar veikę naujesni vienkartinių bilietų komposteriai, spausdindavę konkretų bilieto pažymėjimo laiką, jau nebenaudojami. Pinigai, kaip visada, kažkam sumokėti, eksperimentas pamirštas ir svajojama toliau. Retkarčiais tai vienoje, tai kitoje stotelėje pasirodo švieslentės, tarsi turinčios rodyti transporto priemonės atvykimo laiką, bet rodančios nežinia ką.
Žiūrės brangius filmukus
Naujausi apetitai išties pritrenkiami. Svajonė, sumanyta sostinės valdžios, – filmuoti autobusus ir troleibusus vaizdo kameromis. Pasak mero, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Viliaus Navicko ir jo vadovaujamos koalicijos bendražygių, filmuojamiems važinėti bus ypač gera ir saugu, nes nebepuls kišenvagiai. Jau eksperimentuojama, pradėta plati sumanymo reklamos kompanija, ruošiamasi konkursui.
Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Romas Adomavičius, kaip jau rašė „Balsas.lt savaitė“, nesikuklindamas skaičiuoja naujus milijonus, kuriuos teks sukišti į važiavimo kainą. „Šiuo metu kalbama, kad kamera kainuotų iki 3 tūkst.. litų. Kiekvienai transporto priemonei nuolatinė priežiūra kainuotų 30–40 litų per mėnesį. Taigi sumas reikėtų padauginti iš maždaug 500 šiuo metu po Vilnių važinėjančių autobusų ir troleibusų“, – sakė R. Adomavičius.
Žmogaus teisių gynėjai jau paprašė savivaldybės įrodymų, kad filmuota medžiaga nebus pasinaudota ir taip pažeidžiamas žmogaus privatumas, nors visuomeninis transportas ir yra vieša vieta.
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas miesto taryboje Gediminas Rudžionis sakė, kad jam nekyla abejonių dėl projekto beprasmiškumo. „Apie ką kalbame? Niekas man nepaneigs galimybės, kad tokia pinigų suma tiesiog praplauta be prasmės ir tikslo. Niekas jokių tyrimų dėl šio dalyko reikalingumo nedarė, tarybai tokių klausimų net neduodama svarstyti, jie į darbotvarkę, kurią kontroliuoja vienas ponas, grafas, hercogas Vilius Navickas, neįtraukiami“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Juokinga ir tai, kad net paskutinis sumanymas - visus įlaipinti tik per priekines duris - nepateisino lūkesčių. Planuoti milijonai nesurinkti, nes, kaip pripažįsta patys sumanytojai, vienkartinius bilietus išradingi lietuviai žymi po kelis kartus, o elektroninės kortelės, turguje parduodamos po penkis litus, dažnai parodomos vairuotojams nepažymėtos. Tad teks vykdyti dar vieną reformą, kurios kainą irgi kada nors sužinosime.
TIK FAKTAI:
Eksperimentą sostinės 19 maršruto troleibusuose vykdo bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) ir „Altas“. Troleibusuose bus naudojamas neva naujos kartos (4G) mobilusis ryšys pritaikant „WiMax“ technologiją, kurios diegimas ir LRTC vadovybės sprendimai buvo apipinti skandalais su valstybės turto įkeitimu ir neaiškiomis pirkimo procedūromis.
Bendrovei „Susisiekimo paslaugos“, kuri planuoja eilinę nepigią reformą, praėjusių metų spalį be konkurso paskirtas neva laikinai vadovauti Vilniaus mero bendražygis Gintas Bliuvas. Tiesa, įmonės interneto svetainėje jis įvardijamas tiesiog direktoriumi, nutylint faktą, kad šiai, brangias „reformas“ vykdančiai įmonei vadovauja tik"laikinai".
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
